Skamba paprastai – juk visi trokštame pozityvias emocijas skleidžiančių draugų, džiuginančių darbų ir sėkmingų santykių. Iš tikrųjų viskas daug sudėtingiau, rašo „The Huffington Post“. Nėra lengva spinduliuoti psichologinį atsparumą, ypač tais atvejais, kai apima jausmas, lyg kas būtų įspraudęs į kampą. Gebėjimas išsivaduoti iš nepalankių aplinkybių ir žengti nauja kryptimi reikalauja savybių, kuriomis pasižymi tik psichologiškai atsparūs asmenys.

Žavi tai, kaip psichologiškai stiprūs žmonės sugeba atsiriboti nuo minios. Kai kiti mato neįveikiamus barjerus, jie mato iššūkius, kuriuos privalo įveikti.

Kai 1914 m. iki pamatų sudegė Thomaso Edisono gamykla, buvo sunaikinti vienetiniai prototipai, o padaryti nuostoliai siekė 23 mln. JAV dolerių, Th. Edisono reakcija buvo paprasta: „Ačiū Dievui, sudegė visos klaidos, dabar galime pradėti iš naujo“. Th. Edisono reakcija – psichologinės stiprybės atspindys, kai matomos galimybės ir orientuojamasi į veiksmus, kurių būtina imtis, kai užgriūna sunkumų našta.

Laimei, tam tikrų savybių lavinimas gali sustiprinti ir psichologinį atsparumą. Psichologinės stiprybės skiriamieji bruožai iš esmės yra strategijos, kurių kiekvienas gali imtis jau šiandien.

1. Emocinis intelektas

Emocinis intelektas – psichologinės stiprybės esmė. Žmogus negali būti psichologiškai stiprus neturėdamas gebėjimo suprasti ir toleruoti stiprių neigiamų emocijų ar pakreipti jų produktyvia linkme. Kai bandoma žmogaus psichologinė stiprybė, iš esmės vertinamas ir emocinis asmens intelektas.

Skirtingai nuo intelekto koeficiento (IQ), emocinis intelektas – tai lanksti savybė, kurią galima tobulinti pasitelkiant suvokimą ir įdedant pastangų. Nieko keisto, kad 90 proc. profesinių aukštumų pasiekusių asmenų turi aukštą emocinį intelektą ir atvirkščiai – aukštą emocinį intelektą turintys asmenys uždirba kur kas daugiau nei žemesnio emocinio intelekto atstovai.

Deja, emocinio intelekto įgūdžiai – tikrų tikriausias deficitas. „TalentSmart“ ištyrė daugiau nei milijoną asmenų ir nustatė, kad vos 36 proc. iš šių asmenų sugeba tiksliai nustatyti juos užklumpančias emocijas.

2. Pasitikėjimas savimi

Psichologiškai stiprūs žmonės pritaria, kad minčių galia ir įtaka trokštant sėkmės milžiniška. Šis įsitikinimas nėra vien tik motyvacinė priemonė. Kaip parodė neseniai Melburno universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai, savimi pasitikintys žmonės uždirba daugiau ir kyla karjeros laiptais greičiau nei kiti. Kaip yra pasakęs Henry Fordas, esi teisus, kai manai, kad gali, ar manai, kad negali.

Tikrasis pasitikėjimas savimi, skirtingai nuo dirbtinio pasitikėjimo savimi, kurį žmonės kartais pasitelkia siekdami užmaskuoti juos bauginantį nesaugumo jausmą, Psichologiškai stiprūs asmenys turi poveikio abejojantiesiems ir baikštiesiems, nes jų pasitikėjimas savimi įkvepia kitus ir padeda jiems ryžtis pokyčiams.

3. Mokėjimas pasakyti „ne“

Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkų atliktas tyrimas patvirtino egzistuojantį ryšį tarp negebėjimo pasakyti „ne“ ir tikimybės patirti stresą, išsekimą ir netgi depresiją. Psichologiškai stiprūs žmonės žino, kad žodį „ne“ ištarti yra sveika, jie turi savigarbos ir pasižymi mokėjimu tinkamai šį ne visada malonų žodį ištarti.

Kai ateina laikas pasakyti „ne“, psichologiškai stiprūs asmenys vengia aptakesnių frazių, pavyzdžiui, „nemanau, kad galėčiau“ ar „nesu tikras“. Jie ištaria tvirtą „ne“, nes žino, kad šis žodis apsaugo jau turimus įsipareigojimus ir suteikia jiems galimybę sėkmingai šiuos įsipareigojimus įvykdyti. Psichologiškai stiprūs asmenys moka savikontrolės tikslais pasakyti „ne“ ir sau patiems, tokiu būdu išvengdami impulsyvių poelgių, galinčių turėti žalingų padarinių.

4. Prasto charakterio asmenų neutralizavimas

Turint reikalų su nelengvo charakterio asmenimis neretai tenka susidurti su erzinančiomis ir varginančiomis emocijomis.

Psichologiškai stiprūs asmenys kontroliuoja bendravimą su žalingą poveikį darančiais asmenimis valdydami jausmus. Kai tenka susidurti su toksišku asmeniu, į situaciją žvelgiama racionaliai. Jie identifikuoja emocijas ir neleidžia pykčiui ar nusivylimams skleisti chaosą.

Emociškai stiprūs žmonės įvertina sudėtingo charakterio asmens požiūrį, sugeba rasti bendrą sutarimą ir problemų sprendimo būdus. Net ir tais atvejais, kai situacija atrodo visiškai nevaldoma, psichologiškai stiprūs žmonės sugeba tinkamai bendrauti su toksišku asmeniu ir rasti deramą sprendimą, išvengiant rimtesnių nemalonumų.

5. Polinkis į pokyčius

Psichologiškai stiprūs žmonės yra lankstūs ir visada pasirengę adaptuotis. Jie žino, kad pokyčių baimė pasižymi paralyžiuojamuoju poveikiu ir tampa esmine kliūtimi siekiant laimės ir sėkmės. Jie žvalgosi pokyčių, laukiančių jų už kampo, rengia veiksmų planą, kurį ketina panaudoti šiems pokyčiams ištikus.

Tik pasitikdami pokyčius išskėstomis rankomis galime juos paversti privalumais. Būtina žengti pokyčių keliu atviromis mintims, pripažįstant ir teigiamai vertinant pokyčių atnešamas galimybes.

6. Teigiamas požiūris į nesėkmes

Psichologiškai stiprūs žmonės priima nesėkmes, nes jie žino, kad jų neįmanoma išvengti kelyje į sėkmę. Nėra pasaulyje žmogaus, pasiekusio tikrąją sėkmę ir išvengusio nesėkmių pakeliui. Kai žmogus pripažįsta atsidūręs klaidingame kelyje, jo padarytos klaidos neišvengiamai nuveda jį į sėkmę.

Didžiausi proveržiai dažniausiai įvyksta tada, kai būna apėmusi didžiausia neviltis ir atsiduriama tamsiausiame akligatvyje. Būtent neviltis priverčia mąstyti kitaip, į situaciją pažvelgti kitu kampu, pamatyti sprendimą, kurio taip trūko.

7. Nesikoncentravimas į klaidas

Psichologiškai stiprūs asmenys suvokia ryšį tarp dėmesio sutelkimo srities ir emocinės būsenos. Kai susitelkiama į problemas, su kuriomis susiduriama, keliamos neigiamos emocijos ir stresas, trukdantis veikti. Kai susitelkiama į situaciją pagerinti galinčius veiksmus ir aplinkybes, aplanko asmeninio efektyvumo jausmas, kuris savo ruožtu kelia teigiamas emocijas ir gerina situaciją.

Psichologiškai stiprūs žmonės atsiriboja nuo padarytų klaidų, bet tai daro jų nepamiršdami. Laikydamiesi nuo savo klaidų saugiu atstumu jie sugeba adaptuotis ir pasiruošti ateityje jų nekantriai laukiančiai sėkmei.

8. Nesilygiavimas į kitus

Psichologine stiprybe pasižymintys asmenys nelinkę savęs lyginti su aplinkiniais. Dar jie neteisia kitų, nes žino, kad kiekvienas žmogus turi, ką pasiūlyti. Kitaip tariant, tokie asmenys nejaučia poreikio žeminti kitus tam, kad pasijaustų geriau.

Lyginimasis su kitais riboja. Pavydas ir piktinimasis iš žmogaus išsiurbia gyvybinę energiją. Psichologiškai stiprūs žmonės neeikvoja laiko ir energijos kitiems asmenims aptarti ir vertinti. Užuot švaistę laiką ir energiją pavydui jie savo dėmesį ir jėgas nukreipia į žavėjimąsi kitais. Džiaugsmas kartu su kitais dėl sėkmės naudingas visiems.

9. Mankšta

Amerikiečių mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad du kartus per savaitę 10 savaičių iš eilės mankštinęsi asmenys jautėsi socialine, intelektualine ir atletine prasme labiau kompetentingi. Maža to, šie tiriamieji buvo linkę vertinti savo kūno atvaizdą pozityviau ir pasižymėjo didesne saviverte.

Vis dėlto svarbiausia, kad fiziniai pokyčiai, vykstantys organizme ir atsakingi už pasitikėjimo savimi didėjimą, yra tiesiogiai susiję su psichologine stiprybe ir endorfinų sukeliamu pozityvumo pliūpsniu, kuris neabejotinai gerina bendrąją būklę.

10. Kokybiškas miegas

Miego reikšmės pervertinti neįmanoma – visi kuo puikiausiai žino, kad būtent miegas tiesiogiai susijęs su psichologine stiprybe. Miego metu smegenys atsikrato kenksmingų baltymų – šalutinio nervų sistemos aktyvumo produkto, susikaupiančio dienos metu.

Deja, smegenys tinkamai šią itin svarbią užduotį gali atlikti tik žmogui miegant, taigi pritrūkus miego toksiškieji baltymai pasilieka smegenų ląstelėse, tokiu būdu sukeldami sumaištį ir sutrikdydami mąstymo procesą. Tokiais atvejais situacijos nepagerins net ir kofeinas.

Psichologiškai stiprūs žmonės žino, kad savikontrolė, susitelkimas ir atmintis prastėja, kai miegama nepakankamai arba tai darome netinkamai, todėl kokybiškas miegas visada išlieka jų prioritetų sąraše.

11. Pozityvus nusiteikimas visur ir visada

Vos tik pažvelgus į naujienų portalus peršasi mintis, kad pasaulis – tai nesibaigiantis karo, žiaurių išpuolių, trapios ekonomikos, žlungančių įmonių ir gamtinių nelaimių ratas. Galbūt taip ir yra, tačiau psichologiškai stiprūs žmonės nelinkę į tai gilintis, nepasineria į dalykus, kurių negali kontroliuoti. Užuot mėginę per vieną naktį inicijuoti revoliuciją jie energiją nukreipia į du dalykus – dėmesį ir pastangas – patenkančius į jų įtakos zoną.

Trumpa išvada

Psichologinė stiprybė – tai ne įgimta savybe, suteikiama vien tik nedideliam būreliui išrinktųjų, o galimybė, kurią galima pasiekti ir ja mėgautis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)