Žvilgsnis į vėlavimo psichologiją leis pažiūrėti giliau ir kai ką suprasti.

Vėluojantys nėra netašyti ir tingūs

Nepunktualiius žmones beveik visada suvokiame neigiamai, net jei klystame.

„Lengva juos vertinti kaip neorganizuotus, chaotiškus, šiurkščius ir neatidžius kitiems, – sako Harriet Mellotte, Londone dirbanti elgesio terapeutė ir klinikinė psichologė. – Iš savo praktikos žinau, kad kitų vėlavimas gali mane labai suerzinti.“

Bet daugelis vėluojančių žmonių kažkaip organizuoja savo gyvenimą, kad draugai, šeima ir viršininkai būtų laimingi. Patiriantys punktualumo iššūkį labai gerai suvokia, kad jų vėlavimas gali pridaryti žalos santykiams, reputacijai, karjerai ir atlyginimui.

Nors yra žmonių, kuriems teikia malonumą versti kitus jų laukti, paprastai daugeliui tai nepatinka

Atsiprašymai, atsiprašymai

Kai kurie atsiprašymai, ypač dėl atsitiktinio vėlavimo, dažniausiai visada suprantami ir priimami, jei vėluojama dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos. Bet kitais atvejais jie nebus taip lengvai nuryjami. Kai kurie žmonės savo vėlavimą vertina kaip savo reikšmingumo ar susirūpinimo aukštesniais daykais negu laiko taupymas simptomą, arba kaip mielą keistenybę, arba pasiteisina, kad jis esąs naktinė pelėda, o ne rytinis vyturys.

Londone dirbanti mokytoja Joanna sako, kad jos reputacija dėl nepunktulumo kartais vertinama skirtingai: „Jei draugas pakvies mane užeiti ir sakys, kad galiu ateiti bet kuriuo metu po septynių, bet jei ateinu aštuntą ar vėliau, jie būna nepatenkinti“.

Nuolatinis vėlavimas gali būti ne jūsų kaltė, tai gali būti jūsų asmenybės tipas. Punktualumo išbandymą patiriantys žmonės yra apibūdinami kaip optimistai, menkesnės savikontrolės, nerimaujantys arba linkstantys į avantiūras, vardija ekspertai. Asmenybės skirtumai taip pat gali nulemti, kaip jaučiame laiką.

2001 m. Jeff Conte, San Diego universiteto psichologijos profesorius, atliko tyrimą, kurio dalyvius suskirstė į du tipus: A tipo – ambicingi, konkurencingi, o B tipo – kūrybingi, mąstantys, stebintys. Jis paprašė visus įvertinti, nežiūrint į laikrodį, kiek trunka minutė (60 sekundžių). A tipo žmonės minutę fiksavo praėjus 58 sekundėms, B tipo dalyviai pajuto minutę vos po 77 sekundžių.

Jūs pats sau esate didžiausias priešas

„Vėluojantys žmonės dažnai turi keistą polinkį žlugdyti save“, – rašė save vėluojančiu žmogumi vadinantis, TED („Technology Entertainment Design“) konferencijų pranešėjas Tim Urban 2015 metais. Žinoma, yra daug kitų priežasčių vėluoti, bet daugelis pažymi „užsiprogramavimą“, arba išankstinį nusiteikimą pavėluoti, ir netgi per didelį dėmesį detalėms.

Mokytojai Joannai didžiausią įtampą kelia mokyklos ataskaitų rašymas. „Niekada jų nepateikiu laiku ir kitiems atrodo, kad man tai nerūpi, – sako ji. – O aš mąstau apie jas savaitėmis ir tikrai įdedu daug pastangų vertindama kiekvieną vaiką. Bet lieka faktas, kad ataskaitos vėluoja, ir mano pastangos būna niekinės“.

Kai kuriems žmonėms vėlavimas yra „gilių psichikos sveikatos arba neurologinių sąlygų pasekmė“, sako psichologai. Žmonės, kuriems diagnozuotas nerimastingumas, dažnai vengia tam tikrų situacijų. Individai su žema savigarba gali būti kritikuojami dėl savo galimybių, o tai jiems gali kainuoti daugiau laiko tikrinant savo darbą. Prislėgtumas, depresija dažnai užklumpa turint mažai energijos, nerandant motyvacijos ką nors veikti. Kiti psichikos ekspertai sako, kad nuolatinis vėlavimas susijęs su įkyriomis mintimis. Žmonės tiesiog susikoncentruoja ties baime ko nors nepadaryti laiku.

Pavyzdžiui, galite sau sakyti: „Norėčiau nepavėluoti į tą renginį, bet negaliu nuspręsti, ką rengtis“ arba „Pradėjau rašyti straipsnį, bet bijau, kad mano kolegos jį laikys nepakankamai geru“. Psichologai pataria žodelį „bet“, kuris blokuoja, pakeisti jungtuku „ir“, kuris rodo tęsinį ir sprendimą.