Jo teigimu, stresą sukelia ne tik ligos ir traumos, bet, be abejo, ir artimųjų mirtys, netektys, šeimos ar darbo praradimas. „Netgi toks teigiamas dalykas, kaip vedybos, streso skalėje vertinamos 50 balų iš 100“, – pabrėžia profesorius.
– Kas yra stresas?
– Paprastai sakant, stresas yra žmogaus apsauginė reakcija siekiant įveikti kažkokią kliūtį, kilusį pavojų ir t. t. Tai – žmogaus organizmą, tiek mintis, tiek kūną, mobilizuojančios reakcijos, kurios atlieka pozityvų vaidmenį.
– Esate sakęs, kad kai stresas per stiprus ir lydi nuolat, organizmas neturi kada atsigauti, tad gali neatlaikyti ir žmogaus nervų sistema, išryškėti streso pasekmės. Kas yra per stiprus stresas? Apie kokias jo pasekmes organizmui turime žinoti?
– Stresas – organizmo kova su įvairiais kilusiais sunkumais, kliūtimis, ligomis, traumomis ir t. t. Kovojant organizme vyksta tam tikros cheminės reakcijos, išsiskiria daug adrenalino, noradrenalino, kitų medžiagų, kurios dažnina pulsą, kelia kraujo spaudimą, intensyvina kvėpavimą. Tai – nevalingas viso organizmo pasiruošimas kovai.
Esant ilgalaikiam stresui, susidaro perteklius streso hormonų, kurie išsekina daugelį organizmo sistemų, alina širdį, turi neigiamą poveikį centrinei nervų sistemai, pagaliau nuo streso atsiveria opos skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje. Trumpalaikis stresas neišvengiamas, jis yra ir pozityvus, bet ilgalaikis, kai organizmas dirba kaip varomas botagu arklys, išnaudoja resursus.
– Kas sukelia ilgalaikį stresą?
– Labai daug dalykų. Tai ne tik ligos, traumos ar kiti išoriniai veiksniai, organizmui keliantys fizinį pavojų, bet įvairiausi gyvenime pasitaikantys dalykai: artimųjų mirtys, netektys, šeimos paradimas, darbo praradimas. Netgi toks teigiamas dalykas, kaip vedybos, streso skalėje vertinamos 50 balų iš 100. Juk keičiasi gyvenimo būdas ir sąlygos, neaišku, kaip seksis. Taigi labai daug dalykų gali sukelti streso, ypač tada, kai žmogus iškart nemato išeities, sprendimo.
– O jei juntame kasdien pasikartojantį nerimą, tai galbūt irgi streso pasekmė?
– Galbūt streso, bet ne vien. Ilgalaikį nerimą, depresiją gali sukelti įvairiausi dalykai, ne vien stresas. Stresas, žinoma, gali tai paryškinti, paskatinti arba išprovokuoti, bet yra ir genetinis polinkis, ir ligos, tarkim, skydliaukės hormonų trūkumas, kraujo ligos ir pan. Dėl jų žmogus taip pat gali jausti panikos priepuolius, nuolatinį nerimą, negalėjimą atsipalaiduoti ir t. t. Bet nemažai minėtų dalykų gali išprovokuoti arba tiesiogiai sukelti ir ilgalaikis nekoreguojamas stresas.
– Jei streso nepavyksta išvengti, kaip jį įveikti?
– Streso tikrai neišvengsime, jis nuolatinis mūsų gyvenimo palydovas. Vieni dalykai sukelia daugiau streso, kiti mažiau, vieni žmonės labiau reaguoja į tą patį stresą, kiti – mažiau. Vieni moka atsispirti, kiti, deja, nesirūpina savimi ir dar alina organizmą kitaip: per mažai miega, persivalgo, vartoja per daug alkoholio. Taip blogas veiksnys ir fizinės veiklos aktyvumo stoka.
Visa tai stresą skatina ir palaiko ir tampa papildomais rizikos veiksniais įvairiausioms ligoms vystytis. Fizinė veikla ir aktyvumas – vienas geriausių natūralių metodų, padedančių įveikti stresą.
– Ar žmogus visada turi būti pasiruošęs galimam stresui?
– Visada gyvenime kažkas vyksta, o mūsų kasdienybė – gyvenimo tempas, ritmas, nuolatinis socialinis spaudimas, karjera, uždarbis, socialiniai nepritekliai. Tai sukelia gerokai daugiau streso negu, tarkim, prieš 50 metų.
Labai svarbu stresą malšinti teigiamomis emocijomis, džiuginančiais užsiėmimais, fizine veikla. Visa tai tikrai padeda atsispirti blogam ilgalaikio streso poveikiui.
– Kokių dar gali būtų patarimų? Pavyzdžiui, japonai taiko gydymą juoku.
– Juoko terapija – pagrįstas metodas, nes ne tik emocijas praskaidrina, bet ir dirba tam tikri veido raumenys, padedantys atsipalaiduoti.
Taigi bet kokia veikla laisvalaikiu, fizinis aktyvumas – viskas, kas teikia malonumą, tikrai puikus vaistas nuo streso ir nuo galimų pasekmių.
