Nors dažnai gali atrodyti, kad žinomi žmonės su stresu susidoroja paprasčiau, visgi ir jiems teko įveikti egzaminų baimę bei priimti, atrodytų, svarbiausią gyvenimo sprendimą – kur studijuoti ir kokią profesiją pasirinkti. Apie tai, kaip jie susidorojo su šiais, su mokyklos baigimu susijusiais iššūkiais, kaip vertina dabartinę jaunimo kartą ir kokius mokymosi skirtumus įžvelgia, kalbamės su radijo ir televizijos laidų vedėju Rolandu Mackevičiumi ir rašytoju bei žurnalistu Andriumi Tapinu.

Abitūrą prisimena skirtingai

Dauguma dvyliktą klasę prisimena su siaubu. Egzaminai asocijuojasi su bemiegėmis naktimis, stresu, nuolatiniu informacijos kaupimu ir nuovargiu. Vieni mėgsta palikti viską paskutinei minutei, kiti nepaliaujamai mokosi visą laiką, o treti pasitiki tik savo gabumais.
Andrius Tapinas paklaustas, kokiai mokinių grupei priklausė, sako, kad jokiai, ir dalinasi maloniais prisiminimais.

„Mano mokymosi procesas buvo nestandartinis – per abitūros egzaminus visiškai nereikėjo mokytis. Buvau olimpiadų nugalėtojas, todėl laikiau vienintelį egzaminą – matematikos, vieno iš mėgstamiausių dalykų, ir tai buvo tarsi pasivaikščiojimas parke. Nors ir buvau atleistas nuo kitų egzaminų, sukausi visame tame procese, buvau artimas su bendraklasiais, juos palaikiau“, - prisimena A. Tapinas.

Andrius Tapinas

Tuo metu Rolando Mackevičiaus atsiminimai apie paskutinius metus mokykloje gerokai skiriasi.

„Nors dabar sunku atsiminti visas emocijas, viena iš labiausiai įstrigusių – buvome nepaprastai stipriai prigąsdinti, kad neišlaikysime egzaminų, kad esame nieko verti ir vietoj mūsų dirbs robotai, o mes būsime tiktai aptarnaujantis personalas. Patyrėme daug streso, kuris privertė mokytis. Aš papildomai lankydavau istorijos, lietuvių, anglų kalbų korepetitorius – buvau užsibrėžęs tikslą stoti į teisę. Noras tapti teisininku buvo pagrindinė priežastis mokytis, būti motyvuotam“, - pasakoja jis.

Pastebi kartų skirtumus

Nors abu žinomi vyrai jau senokai baigę mokyklą, tačiau nuolat bendrauja su jaunąja karta bei žino, kuo gyvena dabartinis jaunimas.
„Dabar viskas kitaip. Anksčiau mes skaitydavome popierines knygas, o dabartiniai mokiniai jau klausosi audio knygų. Mes anksčiau skaičiuodavome pirštais, dabar yra galimybė parsisiųsti įvairiausių programėlių, viską greitai suskaičiuoti, rasti formules. Nepaisant to, yra ir panašumų – šių laikų jaunimas yra toks pat linksmas, optimistiškai nusiteikęs, labai pozityviai į viską žiūri“, - teigia R. Mackevičius.

Andrius Tapinas jam antrina ir sako, kad nors vaikams vis dar yra svarbi aplinkinių nuomonė, išorinė motyvacija, jie labai skiriasi nuo jo kartos.

„Žinoma, yra dar daug moksleivių, kuriems knyga vis dar svarbi, tačiau, manau, kad tai jau seniai ne pagrindinis mokymosi šaltinis. Dauguma dabar labai sėkmingai naudojasi informacinėmis technologijomis, moksleiviai yra labai pažengę“, - sako jis.

Išmaniąsias technologijas vertina teigiamai

Kasmet atsiranda vis daugiau išmaniųjų priemonių, skirtų pasiruošti egzaminams. Pavyzdžiui, pernai leidykla „Šviesa“ pristatė programėlę „Prieš egzaminą“, skirtą spręsti egzaminų testus ir užduotis išmaniajame telefone, o šiemet startavo ir internetinė užduočių versija. Leidyklos duomenimis, pernai minėta programėle pasinaudojo apie 15 tūkst., arba maždaug pusė visų abiturientų.

Abu pašnekovai paklausti, ką mano apie naujųjų technologijų taikymą moksle, teigė, kad vertina jas labai palankiai.

„Aš ne tik knygų, bet ir skaitmeninės kartos žmogus. Priklausau tai kartai, kuri, manau, lengvai perėjo prie skaitmenos, ir labai skatinu visus naudotis programėlėmis. Visuomet sakau, kad šiuolaikiniai mokiniai turi visas galimybes – tokių neturėjo jokia kita karta. Šias naujas galimybes teikia išmaniosios technologijos – telefonai, kompiuteriai – tad panaudoti įvairius mokymosi būdus tiesiog būtina“, - teigia A. Tapinas.

R. Mackevičius taip pat įžvelgia naujųjų technologijų privalumus.
„Žinoma, kad išmaniosios technologijos padeda. Knygą kartais net atsiversti nuobodu, o programėlė yra labai geras ir gudrus dalykas. Telefoną, atvirkščiai nei knygą, turi visuomet prie savęs. Gali atlikti užduotis, kai tau nuobodu, kai sėdi mašinoje, guli lovoje”, - sako jis.

Ragina nepasiduoti spaudimui

Ne paslaptis, kad prie prieš egzaminus patiriamo streso neretai prisideda ir tėvai. Neretai būtent jie vaikams sukelia dar daugiau streso, ragindami pasirinkti „vertingą“ profesiją, ar, šiukštu, po mokyklos baigimo nepraleisti nei vienerių metų veltui.

Žurnalistas A. Tapinas mokiniams, juntantiems tokį tėvų spaudimą, pataria atsipalaiduoti, labiau įsiklausyti į savo norus.

„Keliaudamas po mokyklas pastebėjau, kad kuo mažesnis miestas, tuo didesnis spaudimas iš aplinkos. Pavyzdžiui, daugumai abiturientų noras pasilikti sau laisvus metus po egzaminų yra tiesiog neįmanomas, nes tam priešinasi jų aplinka – giminės, tėvai. Tai yra tas laikas, kai nebeturėtum priklausyti nuo aplinkinių nuomonės. Jei mokinys nežino, ko nori, geriausia būtų tiesiog niekur nestoti ir nestresuoti. Niekas niekur nepabėgs. Kai tau aštuoniolika – laiko yra sočiai”, - pabaigia jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją