Kaip gyventumėte, jei nereikėtų uždirbti pinigų?

„Ko trokštate? Kas jus motyvuoja? Kokioje situacijoje norėtumėte būti? Pagalvokite… Dažnai tai darau konsultuodamas studentus profesinio orientavimo klausimais. Jie ateina pas mane ir sako: „Baigiame universitetą, tačiau neįsivaizduojame, ką toliau darysime.“

Todėl visada jų klausiu: „Ką norėtumėte daryti, jei nereikėtų uždirbti pinigų? Kaip jums iš tikrųjų patiktų nugyventi savo gyvenimą?“ – pasakoja britų rašytojas, filosofas Alanas Wattsas, Rytų filosofijos populiarintojas Vakarų pasaulyje.

Įkvėpta tokių pasvarstymų ir pasimetusi dėl savo pačios ateities, nutariau paklausinėti aplinkinių, kokį gyvenimą įsivaizduoja, jei pinigai nebūtų dominuojantis faktorius.

Arnoldas Augustaitis, asmeninio albumo nuotr.

Arnoldas Augustaitis: „ Manau, keliaučiau į Kanadą ir ten, kur nors šiaurėje, bandyčiau pasistatyti trobelę iš rastų. Auginčiau briedžius ir elnius. Dešimtį šunų. Turėčiau žmoną ir gal kokius keturis vaikus. Štai ko labiausiai norėčiau – paprastos buities… ir niekur neskubėti. Tiesiog laimė nebeskubėti dėl to, kad užsidirbtum.“

Kristina Krukonytė: „Jei nebūtų pinigų, norėčiau gyventi name, kur turėčiau savo studiją ir kurčiau įvairius gaminius: nuo namų interjero detalių iki aksesuarų bei kostiumų teatrui. Kurčiau žmonėms, kuriuos tai džiugina.

Rūpinčiausi namais ir šeima, turėčiau sodą. Galėčiau sėdėti, žiūrėti į dangų ir tiesiog džiaugtis. Kai geriau pagalvoji, juk ne piniguose esmė. Ir reikėtų viską dabar būsimuoju laiku perrašyti: kad gyvensiu, kursiu, džiaugiuosi ir džiaugsiuosi šia akimirka.

Kristina Krukonytė, asmeninio albumo nuotr.

O kur visa tai bus, ne taip jau svarbu… Man tik norisi daug gamtos, žalumos, artimų žmonių, daug meilės ir šypsenų.“

Yannis Iliopoulos: „Pirmiausia norėčiau daug keliauti. Keliaučiau į Lotynų Ameriką, tada į Europą, Indiją ir po Ramiojo vandenyno salas. Ne visur iš karto, bet kiekvieną vasarą, ar du kartus per metus. Sudėtingiau atsakyti, kokią profesiją pasirinkčiau.

Man patinka mokyti vokiečių kalbos, bet galimybės turėti restoraną ant jūros kranto tikrai neatsisakyčiau. Norėčiau kiekvieną dieną pabusti anksti, šiek tiek užsiimti joga, padirbėti iki vidudienio ir tuomet susitikti su draugais prie taurės vyno ar alaus.

Yannis Iliopoulos, asmeninio albumo nuotr.

Norėčiau gyventi prie jūros, atokiau nuo miesto centro. Taip pat nusipirkčiau jachtą ir buriuočiau kiekvieną savaitgalį. Norėčiau susirasti ir naują pomėgį, pavyzdžiui, pradėčiau žaisti tenisą… Ir dar norėčiau visus draugus, gyvenančius užsienyje, aplankyti.“

Richardas Morganas: „Gyvenimas be finansinių suvaržymų… Tokios svajonės užplūsta kaskart, išgirdus apie loterijų laimėtojus. Tokiu atveju, manau, didžiąją dalį atidėčiau santaupoms ar investuočiau, kad ateitis būtų šviesi. Mano šeima gyventų patogiai ir be pečius užgulusių paskolų.

Richardas Morganas, asmeninio albumo nuotr.

Savanaudiškumo užvaldytas, neišvengiamai įsigyčiau įspūdingus namus, prabangių drabužių ir prašmatnių mašinų. Tapčiau aktoriumi, prodiusuočiau ir finansuočiau filmus, padėčiau visiems, turintiems meninių užmojų.

Daug aukočiau (ypač nuo vėžio kenčiantiems, nes ši liga man asmeniškai artima). Taikos ir gerumo genijai ir globėjai šiame pasaulyje tikrai egzistuoja. Jei gyvenime pinigai neegzistuotų aš būtent į juos ir investuočiau. Noriu įkvėpti ir padėti, kaip, kad mus visus šie moterys ir vyrai įkvepia ir mums padėjo ir padeda.“

Monika Valeišaitė: „Jei pinigai nebūtų varomasis visuomenės variklis, tikriausiai žmonės lengviau kvėpuotų, būtų sveikesni, linksmesni ir net vaikščiotų ar sėdėtų labiau išsitiesę. Turėtų galimybių rūpintis savo sveikata prevenciškai, o kai jau turi rimtų sveikatos sutrikimų.

Aš gyvenamosios vietos nekeisčiau, nes niekur geriau nei Lietuvoje nesijaučiu. Žinoma, keliaučiau, nes niekas nesuteikia man tiek daug džiaugsmo, kaip kelionės, tačiau nuolat jaučiu įtampą ir varžau savo svajones, nes finansai įspraudžia į tvirtus rėmus.

Monika Valeišaitė, asmeninio albumo nuotr.

Esu tikra, kad pinigams neturint tiek reikšmės žmonės geriau jaustų save, būtų laisvi pasirinkti savo širdies kelią, o ne profesijas, kurios tuo metu teigia geriausias pajamas.

Tikriausiai išnyktų miestų kultas, nes daug kas pasirinktų jaukias gyvenvietes, kur kurtų mažus savo rojus (aš būčiau viena iš jų). Tikiu, kad išnyktų vaikų namai. Vienintelis svarbus veiksnys būtų protas, visi būtų motyvuoti mokytis ir tobulėti visą gyvenimą.“

Sarah Harrison: „Kas atsitiktų mūsų žmogiškajam ego, jei pinigai nebebūtų įtaką darantis faktorius? Tokiu atveju nebūtų noro „nusipirkti“ gyvenimą.

Užuot tapatinę save su savo pajamomis, daugiau dėmesio skirtume savo vertybėmis, šeimai, aistroms ir mus supančiam gamtos pasauliui.

Sarah Harrison, asmeninio albumo nuotr.

Dirbtume kartu savo bendruomenės, o ne asmeninei naudai. Skirtume laiko savo pomėgiams ir interesams, daugiau kurtume, daugiau bendrautume, daugiau tyrinėtume ir išmoktume tiesiog mėgautis būvimu.“

Sigita Juraškaitė: „Jei pinigai nebūtų problema, profesijos nekeisčiau, tik greičiausiai gyvenčiau daug visavertiškiau ir ramiau.

Tikrai daug keliaučiau, tiesiog visur, kur rasčiau pretekstą, lankyčiau visus įmanomus seminarus, susijusius su šokiu, judesio tyrimais, balso laboratorijomis, tapčiau sertifikuota jogos mokytoja arba kopinėčiau po kalnus Peru ir medituočiau!..

Bet visgi norėčiau likti gyventi Lietuvoje, nes tuomet tikrai negalvočiau, kaip sunku verstis šokio srityje. Mano apsisprendimas būti šioje finansiškai visai nepalankioje sferoje užaugo kartu su buvimu joje.

Visada žinojau, kad iš šokio neužsidirbsiu tiek, kad be vargo įpirkčiau nuostabius rūbus ar turėčiau gražų butą, ir kad net nuvykti į atranką bus sudėtinga surasti lėšų.

Sigita Juraškaitė, asmeninio albumo nuotr.

Kita vertus, dirbdama bet kokį kitą darbą, nesusijusį su šokiu ar judesiu, darausi net ne irzli, o tiesiog agresyvi darbo aplinkai, mano esybė tiesiog pradeda tūžmingai daužytis, nes mato, kaip eikvoju laiką ir jėgas ne ten, kur reikėtų.“

Gyvenimo be pinigų pionieriai

Kol vieni svarsto, koks būtų gyvenimas be pinigų, kiti jį jau propaguoja.

Ekonomiką baigęs airis Markas Boyle, neišleisdamas nė svaro, pragyveno ilgiau nei metus ir tvirtina, kad tai buvo geriausi jo gyvenimo metai. Apie gyvenimą namelyje ant ratų, paties auginamas daržoves ir vaisius, saulės energija pakraunamą nešiojamąjį kompiuterį, sepijos kaulų dantų pastą ir kitus gyvenimo be pinigų subtilumus jis pasakoja šiame dienraščio „The Guardian“ reportaže.

„Atskirtis tarp vartotojo ir vartojamojo taip išaugo, kad mes absoliučiai nebenutuokiame, kiek žalos ir kančios slypi mūsų perkamuose produktuose. Už šią atskirtį atsakingi pinigai. Jei patys augintume sau maistą, trečdalio jo neiššvaistytume, kaip darome dabar. Jei patys gamintume sau stalus ir kėdės, neišmestume jų kas kaskart, keisdami namų dekorą. Jei patys valytume geriamą vandenį, ko gero, jo ir neterštume”, – įsitikinęs M.Boyle.

Atrodo ekstremalu? Danielis Suelo be pinigų gyvena jau nuo 2000-ųjų ir praktikuoja „dovanojimo ekonomiką” (angl. gift economy), kai paslaugos ir prekės atiduodamos be aiškaus susitarimo apie atpildą (nėra vadinamojo quid pro quo – kas nors už ką nors). Ir tokių pionierių vis daugėja…

O kaip pasikeistų jūsų gyvenimas, jei pinigai būtų beverčiai? Kaip leistumėte savo laiką? Ar patys pasiryžtumėte gyventi be pinigų?

Pasidalinkite savo mintimis, dalyvaukite konkurse ir laimėkite puikius prizus!