Kai siekiame kažką pakeisti savo gyvenime, beveik be išimčių susiduriame su iššūkiais. Dažnai mes tiesiog nuleidžiame rankas sau ir aplinkiniams paaiškindami, kad įpročių, kurie formavosi visą mūsų gyvenimą, tiesiog negalime imti ir taip lengvai atsisakyti. Į ką reikėtų atsižvelgti, kad įpročių keitimas mums neatrodytų „misija neįmanoma“?
Bendraudama su klientėmis, kuo toliau, tuo dažniau pirmojo susitikimo metu išgirstu kažką panašaus į: „žinau, kaip numesti kelis kilogramus, tačiau kaip pakeisti savo įpročius taip, kad svoris negrįžtų visą gyvenimą?“. Turbūt visi sutiksite, kad šiuo atveju konkrečios dietos siūlyti neverta. O ką galima būtų pasiūlyti?
Šiame straipsnyje pateiksiu keletą Leo Babauta Zen požiūriu paremtų ir praktiškai patikrintų minčių apie įpročių keitimą. Po daug bandymų ir nesėkmių, galiausiai, per keletą metų visiškai pakeitęs savo gyvenimą (neberūko, bėgioja, yra vegetaras, anksti keliasi ryte ir pan.), jis pasidalino savo įžvalgomis apie įpročių keitimą, o tiksliau, apie tai, kokių klaidų reikėtų vengti siekiant sėkmingai keistis.
Kelių ar daugiau įpročių keitimas vienu metu. Dažnai visko norime iš karto: keltis anksčiau, pradėti bėgioti, sveikiau maitintis, lankytis sporto klube, efektyviau išnaudoti savo laiką darbe...
Žinoma, visa yra įmanoma! Vis dėlto, anot Leo Babauta, jei vieną mėnesį skirsime vienam įpročiui, sėkmės tikimybė padidės tris ar net keturis kartus. Skirkite visą savo energiją vieno įpročio keitimui ir, kai jau jūsų veiksmus galima bus pavadinti „autopilotu“, tik tada imkitės kitų pokyčių.
Vengimas užrašyti savo planus. Kiekvieną rytą išlipę iš lovos galime garsiai šaukti: „šiandien pradedu keistis!“ Na, jei gyvename ne vieni, tiesiog duoti sau tokį pažadą. Tačiau to ne visada pakanka.
Imkime ir užrašykime savo tikslą: datą, kada pradedame, datą, kada baigiame (30 dienų - tinkamas pasirinkimas). Užrašykime labai tiksliai, ką ketiname daryti, kaip ketiname pamatuoti savo pasiekimus, kokia bus nauda, su kokiomis kliūtimis galime susidurti, kokie galimi kritiniai momentai. Užrašykime viską kiek įmanoma išsamiau. Esmė - užrašyti popieriuje ir laikytis plano.
Dalinis įsipareigojimas. Leo Babauta pasidalino savo patirtimi apie metimą rūkyti. Tardavau sau: „Manau, kad šiandien mesiu rūkyti“. Tada iškęsdavau tiek, kiek sugebėdavau ir praėjus daugiausiai pusdieniui jau parduotuvėj pirkdavau naują pakelį cigarečių.
Galiausiai pasijausdavau kaltas ir vėl pusiau pasižadėdavau. Jei norime realių pokyčių, įsipareigoti jiems turime 100%. Tai reiškia, kad aplinkiniam pasauliui reikia pranešti apie savo planus: paskelbti savo paskyroje internete, pasidalinti su šeimos nariais, draugais, kolegomis ir kitais pažįstamais.
Su kuo daugiau žmonių pasidalinsime, tuo geriau. Informacija apie mūsų planus tegul puikuojasi ant darbo stalo ar šaldytuvo. Leo teigia, kad mesti rūkyti jam labiausiai padėjo pažadas, duotas savo vaikui.
Palaikymo trūkumas. Visus mus kartais apima abejonės ir tuomet norime sau leisti palūžti. Į ką kreipsimės, kai reikės padrąsinimo siekti užsibrėžto tikslo? Apsvarstykime šį klausimą. Jei šalia yra mums svarbus žmogus - tai puikus atsakymas, tačiau visuomet geriau turėti daugiau nei vieną padrąsinimo šaltinį.
Galbūt tai mama, sesuo, geriausias draugas ar vadovas. Galbūt virtualus draugas ar grupė, kurie siekia to pačio tikslo? Galbūt konsultantas, kuris suteikia pasitikėjimo savo jėgomis, kai to labiausiai reikia? Įsipareigokime jiems ir pasižadėkime kreiptis, jei pritrūks motyvacijos. Įrašykime šį pažadą į savo planą.
Nežinojimas, kodėl tai darote. Leo teigia, kad mes laikomės tam tikros disciplinos dėl teisingos motyvacijos. Kai pristingame motyvacijos - disciplinos nelieka. Prieš pradėdami keisti savo įprotį, pagalvokime apie savo motyvus. Kodėl tai darau? Ką man tai duos? Kas man padės judėti pirmyn kai pamiršiu, kokią naudą duos pasiektas tikslas?
Viešas įsipareigojimas - stiprus motyvacijos šaltinis, tačiau vidinė motyvacija dar svarbesnė. Savo plane detaliai aprašykime, kodėl nusprendėme keisti savo įprotį ir kokią naudą šis pokytis atneš. Kaip pasikeis mano gyvenimas? Šių klausimų aptarimui itin didelį dėmesį skiriu bendraudama su savo klientais ir galiu drąsiai sakyti, kad vidinė motyvacija - pagrindinis pokyčių variklis.
„Pavojingų“ situacijų neįvertinimas. Kiekvienas įpročio keitimas yra apipintas įvairiomis situacijomis, su kuriomis susidūrę mes palūžtame. Kartais mes ir vėl stengiamės, bet tos pačios situacijos vėl ir vėl mums pakiša koją. Jei anksčiau bandėme keisti savo įprotį, pagalvokime, kokia situacija mus sustabdė.
Jei tai pirmas bandymas, paieškokime informacijos apie kitus žmones, kuriems pavyko ar nepavyko pakeisti panašų įprotį ir sužinokime, kokios situacijos gali kelti sunkumų. Pvz. Leo Babauta teigia, kad jam buvo sunku kontroliuoti tai, ką valgo, kai valgo svečiuose ar kavinėje su draugais. Tokiu atveju, verta apsvarstyti, kaip ketiname kontroliuoti savo mitybą dar prieš išeinant iš namų, nes vėliau, neturint plano, gali būti sunku tai padaryti.
Kitas pavyzdys - metimas rūkyti, kuomet žmonės tam tikrų situacijų neįsivaizduoja be cigaretės. Leo siūlo užsirašyti visas šias situacijas ir rasti kuo pakeisti nepageidaujamą įprotį, pvz. mesdamas rūkyti kai kildavo įtampa, vietoj rūkymo jis išeidavo pabėgioti.
Progreso nevertinimas. Žinoma, galime keisti savo įpročius be jokių progreso įrašų, tačiau tai, kad užrašome savo pasiekimus, didina sėkmės tikimybę. Taigi, kodėl to nepadarius? Įrašai padeda mums pasiekti savo tikslą, nes jie padeda mums likti nuosekliems, nuolat primena tai, kam esame įsipareigoję ir ko siekiame.
Tai motyvuoja, nes kiekvienas norime įtraukti „gerą žinią“ į savo užrašus. Fiksuodami savo progresą žinome, kaip mums sekasi ir labiau pasitikime savimi, kuo toliau, tuo labiau esame tikri, kad mums pavyks.
Atsiskaitymo nebuvimas. Kalbant apie atskaitomybę - tai antroji pusė viešo įsipareigojimo. Mes padidiname savo sėkmės tikimybę viešai pranešdami apie savo planus, tačiau dar svarbesnis momentas - kasdienis savo progreso pristatymas tam tikriems žmonėms, su kuriais susitariame.
Tai gali būti viešas blog'as arba tiesiog kasdien siunčiamas elektroninis laiškas tam tikram žmogui apie tai, kaip man pavyko/nepavyko šiandien laikytis savo plano. Pastebiu, kad mano klientėms naudinga kasdien pildyti formą apie tai, kaip sekėsi laikytis vienų ar kitų įsipareigojimų.
Neapsisprendimas dėl „palankių“ situacijų. Jau kalbėjome apie „pavojingas“ situacijas, kurios mus palaužia kai stengiamės atsikratyti nepageidaujamo įpročio. Tačiau įvairias situacijas įvertinti reikia ir formuojant naują įprotį, kurį norime prisijaukinti. Jei norime įprasti daryti mankštą, mums taip pat reikalingos aplinkybės, kurios kartotųsi kasdien (arba taip dažnai, kaip reikia).
Tarkim, jei mes kiekvieną dieną tuo pat metu geriame rytinę kavą, mankšta galėtų būti atliekama iškart po jos arba iškart po darbo, jei darbą baigiame kasdien tuo pačiu metu. Užrašykime šias aplinkybes savo plane ir nuosekliai jų laikykimės- atlikime tai, ką suplanavome kiekvieną kartą numatytomis aplinkybėmis. Didesnis ryšys su konkrečiomis situacijomis padeda suformuoti stipresnį įprotį.
Nesidomėjimas tuo, ko sieki. Prieš keičiant bet kokį įprotį, itin svarbu kiek įmanoma daugiau apie tai skaityti ir nesiliauti tai daryti kai jau imamės veiksmų. Leo teigia, kad keisdamas savo įpročius jis nuolat skaitė ir ieškojo sėkmingų strategijų, stengėsi įvertinti galimas kliūtis bei rasti konkrečių patarimų kaip sėkmingai su jomis susidoroti. Vėliau, kai jau pradėdavo keisti savo įprotį, jis toliau skaitydavo blog'us, žurnalus, knygas, forumus bei sėkmės istorijas taip didindamas savo motyvaciją.
Per greit nukreiptas dėmesys. Dažnai mes pradedame keisti savo įprotį ir, praėjus vos savaitei ar dviems, nukreipiame savo dėmesį į kitus dalykus. Per tiek laiko naujasis įprotis, anot Leo Babauta, dar nevyksta „autopilotu“ ir, kad ir kiek stengėmės iki tol, jį apleidžiame per anksti, dar „neprisijaukinę“. Taigi, jo patarimas, kad naujo įpročio formavimui turime būti visiškai atsidavę ir įsipareigoję mažiausiai 30 dienų.
Nuoseklumo trūkumas. Kaip jau minėjau anksčiau, itin svarbus momentas formuojant naują palankų įprotį - atradimas konkrečių situacijų, kurios būtų susijusios su naujais veiksmais. Be jokių išimčių. Jei nusprendžiame, kad darysime mankštą ryte atsigėrę kavos, negali būti jokių išimčių, nes jei leisime sau mankštintis kartais, bet ne visada - tai jau nebus įprotis. Vienas leidimas sau patinginiauti iššaukia ir antrąjį, ir trečiąjį ir, galiausiai, liekame ten pat, kur buvome prieš pradėdami.
Pasidavimas ištikus nesėkmei. Vis dėlto, net jei nebuvome nuoseklūs ir leidome sau nevykdyti įsipareigojimų vieną, du ar net daugiau kartų, nepasiduokime! Išsiaiškinkime, kodėl nevykdėme savo plano konkrečiu momentu ir suplanuokime kaip susidorosime su analogiška situacija ateityje.
Toliau būkime kiek įmanoma nuoseklesni, kol prisijaukinsime naują įprotį. Jei pasiduosime, klaida mus nugalės. Tačiau jei tęsime tai, ką pradėjome - pasimokysime iš savo klaidos ir ši pamoka padės pasiekti tai, ką norime. Leo teigia, kad klaida - tai perliptas akmuo link sėkmės.
Daugelis pokyčių mūsų gyvenime vyksta savaime, nepriklausomai nuo mūsų. Vis dėlto nuolat atsiranda dalykų, kuriuos norime pakeisti patys. Džiaugsiuosi, jei perskaitę šį straipsnį pasinaudosite nors viena mintimi, kuri pasitarnaus formuojant naujus jums palankius įpročius. Juk, anot Jim Ryun, „Motyvacija skatina mus pradėti. Įprotis padeda tęsti toliau.“