Tu vis dažniau pamatai, jog dabartinis gyvenimas geriausiu atveju yra „normalus“, tačiau neišpildytas. Tavo širdis jau kasdien pasakoja apie tavo tikrąjį potencialą ir poreikį būti kitokiu žmogumi. Tokiu žmogumi, kokiu ir atėjai tapti, būti...

Tačiau laikas bėga, o niekas nesikeičia.

Nesvarbu, ar kalbama apie įstrigimą neįkvepiančioje profesijoje, ar baimę pradėti verslą, ar nesiryžimą nutraukti neveikiančius santykius su žmogumi, pasitikėjimas intuicija, svorio suteikimas savirealizacijai ir žinojimas, kas iš tiesų trukdo veikti — tai raktas nuo šio mentalinio kalėjimo durų.

Intuicija — tai aukštesnysis proto aspektas, kurio mokslas vis dar negali iki galo atskleisti. Žinoma tik tiek, kad ji yra aukščiau už racionalųjį protą, lygiai taip pat, kaip racionalusis protas yra aukščiau už instinktyvųjį protą.

Įdomu tai, kad intuityvus mąstymas, kurio galimybės tokios didelės, visuomenėje vis dar laikomas nepatikimu būdu sprendimams priimti, nors intuicija naudojosi žymūs mokslininkai, pavyzdžiui, Nikolas Tesla, Maksas Plankas ir Albertas Einšteinas. Mūsų visuomenė yra išauklėta garbinti racionalųjį protą ir kreipti mažiau dėmesio į tikrąsias žmogaus galimybes.

Aš ir pats jau spėjau įsitikinti, kad intuityviu žinojimu paremti sprendimai visada būna teisingi ir dėl jų netenka gailėtis ateityje, tačiau kai tik intuiciją nustelbia logika, svarstymai arba baimės, aš nuolat prisidarau bėdos... Tada tenka dirbti ir gaišti laiką, kad ištaisyčiau klaidas ir grįžčiau į tą kelią, kuriuo mane vedė aukštesnysis protas.

Tad lavinkime savo intuiciją, naudokimės ja kasdien ir padarykime tai, ką turime padaryti.

„Loginio mąstymo būdu neįmanoma prieiti prie elementariųjų dalelių fizikos dėsnių atradimo. Tik intuicija gali padėti suprasti tvarką, kuri slypi už šio regimojo pasaulio”, — sakė Albertas Einšteinas. Jis žinojo, ką sako.

Kaip lavinti savo intuiciją?

Tai daroma lavinant vidinę tylą, mokant savo protą nurimti ir užleisti vietą aukštesniajai sąmonei. Tol, kol viduje vertiname įvykius, ieškome loginio sprendimo ir dėmesį telkiame į surinktos informacijos klodus, intuicijai pasireikšti pernelyg sunku. Tačiau nuraminus protą ir pažvelgus į problemą iš tylos pozicijos, sprendimas gali ateiti per pusę sekundės, nes visas reikiamas žinojimas jau yra mumyse.

Savirealizacija - prioritetinis uždavinys

Savirealizacija — tai vidinio potencialo atskleidimas ir panaudojimas savo bei visuomenės gerovei. Tai ėjimas savo keliu.

Atrodo elementaru, tačiau ir šioje, ir bet kurioje kitoje situacijoje labai svarbu pastebėti savo protą sakant „taip, taip, žinau”, nes žinojimas nelygu išgyvenimui. Žinojimas dažnai trukdo patirti ir suvokti realybę, nes protas turi išankstines nuostatas ir nebesivargina suvokti dar kartą, todėl pasineria į iliuziją. Savirealizacija taip pat privalo išvengti visažinio proto spąstų. Geriau paklausti savęs „Kaip turėčiau gyventi?“ ir iš vidinės tylos pajusti atsakymą.

Tai uždavinys kiekvienam žmogui, nes tik eidamas savo keliu, tik tapęs tikruoju savimi, žmogus gali jaustis geriau, gyventi lengviau, patirti daugiau džiaugsmo ir būti kur kas naudingesnis kitiems. Argi ne tokius mus ir sukūrė Gamta? Argi ne to mes norime iš savęs ir kitų?

Leisk sau ir kitiems būti, džiaugtis, svajoti, eiti, bendrauti, veikti, augti. Nestabdyk, neribok. Ir jokiu būdu nevadink piktai to egoizmu, nes tai į vidinį džiaugsmą nukreipti veiksmai, tai Sielos maistas. Taip, tai egoizmas, bet jis yra būtinoji gyvybės egzistavimo sąlyga. Kol nenukreiptas į kitus žmones, egoizmas yra būtinas ir gražus.

Leidus sau laisvai kvėpuoti įvyks aktyvacija — į meditaciją panaši, bet kitokia būsena, kai energija teka labai aktyviai ir lengvai, plėsdama sąmonę ir įvesdama žmogų į būvį, vadinamą gyvenimu. Tada įvyks derėjimas su Gamta ir reikiamos pamokos ateis reikiamu metu. Tai ir bus grįžimas į save — savirealizacija.

3 pokyčius stabdančios priežastys, kurias būtina pamatyti ir įveikti

Ištrūkti iš sudėtingų situacijų trukdo štai kas:

1. Stiprus prisirišimas prie to, kas teikia malonumą, džiaugsmą arba ramybę. Mes labai lengvai sureikšminame ir emociškai prisirišame prie dalykų, kurie yra aiškus malonumo šaltinis. Tačiau jie ir yra didžiausia kliūtis darant pokyčius. Svarbu suprasti, kad išsilaisvinti neįmanoma tol, kol saugi nelaisvė atrodo geriau už galbūt skausmingą laisvę. Ir nors laisvė iš tiesų reiškia ne nemalonumus, o didelę atsakomybę, pirmas žingsnis laisvės link yra prisirišimų nutraukimas.

Įstrigimai nemaloniose ir kankinančiose situacijose juk ir įvyksta vien todėl, kad nesinori nieko paaukoti. Bet kitos išeities nėra. Būtina kažko atsisakyti. Ką nors paaukoti tiesiog būtina, nes kitaip ištrūkti nepavyks.

Tačiau atsisakymas yra be galo vertingas veiksmas. Išmokti atsisakyti to, kas brangu ir reikšminga — tai įveikti vieną svarbiausių materialios egzistencijos uždavinių. Kai sugebi atsisakyti daiktų, įvykių, pinigų šaltinių ir žmonių, kurie tau teikė patogumą, malonumą ir saugumą, bet nederėjo su tavo Siela, tu tampi laisvu žmogumi.

2. Negalvojimas apie pokyčių nedarymo pasekmes. Nors geriau vengti minčių, kurios kelia negatyvias emocijas, galvojimas apie pokyčių nedarymo pasekmes yra išimtis. Labai svarbu pradėti suvokti, kaip atrodys tavo gyvenimas po 5 ar 10 metų, jeigu liksi tame pačiame kelyje, kuriame esi dabar, jausdamas savo potencialo neišpildymą ir džiaugsmo trūkumą.

Štai kodėl labai svarbu pasiimti savo užrašų sąsiuvinį arba kompiuterį ir raštu atsakyti sau į klausimą “Kaip atrodys mano gyvenimas ir kaip aš jausiuosi po 10 metų, jeigu ir toliau gyvensiu taip, kaip dabar?”.

Geriau nedelsti ir atsakyti sau į šį klausimą dar šiandien, o tada kasdien paskaityti ir papildyti atsakymą, susigyventi su juo. Labai svarbu aiškiai pajusti pasekmes, nes pasekmių nesuvokimas užkerta kelią esminiam pokyčiui.

3. Nepasitikėjimas savo intuicija. Protas dažnai viską tik suvelia ir įveda į chaosą. Net tada, kai jam atrodo, kad pavyko rasti teisingą atsakymą, tas sprendimas būna labai kontekstinis, todėl laikinas. Išmokime atpalaiduoti savo protą ir naudokimės intuityviu žinojimu. Kiekvienas jį turime.

Racionalus protas geba rasti atsakymą tik ilgą laiką apdorodamas didelius informacijos kiekius, bet tai jam ne visada pavyksta. Negana to, visos reikiamos informacijos mes tiesiog negalime gauti, todėl esame pasmerkti klaidžioti. Atsipalaiduokime ir pajauskime, ką turime daryti. O tada pasitikėkime savimi.

Veikime drąsiai, nebijokime klysti ir palaikykime vieni kitus. Mums tikrai pavyks.