Tarkim, renkant naująjį popiežių, kardinolas Jorge Bergoglio pranoko nuolankumu, atsidavimu ir švelnumu. Popiežius Pranciškus jau pagarsėjo kukliu charakteriu, dėmesį prikaustė jo atsisakymas turėti vairuotoją, taip pat nuotraukos, kuriose matome jį plaunantį kojas moterims. Iš šio pavyzdžio galima mokytis pokalbyje dėl darbo akcentuoti sąlyginį nereikšmingumą ir parodyti, jog esate kuklus, susivaldęs ir pažeidžiamas asmuo.
Tai gali būti tinkama strategija, jei mėginate tapti popiežiumi. Tačiau jei bandote įsitvirtinti verslo pasaulyje, tyrimai rodo, kad tai pasieksite tik akcentuodami, jog esate stipri asmenybė. Spinduliuojant stiprybe ir „ant popieriaus“, ir susitikus akis į akį, padidėja įsidarbinimo galimybė.
Žinoma, jog galia spinduliuojantys asmenys yra dėmesingesni naudingai informacijai, jie laisviau save išreiškia bendraudami su kitais ir patiria daugiau teigiamų emocijų. Taip pat jie geriau geba įtikinti, mažiau pasiduoda kitų įtakai ir labiau pasitiki savimi.
Galia suteikia optimizmo, savivertės ir įkvepia veikti siekiant tam tikrų tikslų. Tuo tarpu tie, kurie mažiau geba įtikinti savo galia, sunkiau valdosi, mažiau pasiekia, jie gauna mažiau apdovanojimų, o dėl to atsiranda pesimizmas, depresija, pasyvumas, suprastėja sveikata.
Mokslininkas Jorisas Lammersas su kolegomis aiškinosi, ar galios jausmas – net kai jis yra trumpalaikis – gali užtikrinti daugiau sėkmės pokalbyje dėl darbo. Lammersas įteigė galios jausmą tyrimo dalyviams prašydamas jų aprašyti ankstesnes patirtis, kuriose jie arba turėjo galios, arba ne.
Pirmiesiems buvo įteigta, kad jie turi daug galios, o antrieji įtikinti, kad jie jos turi mažiau. Tuomet tyrimo dalyvių paprašyta perskaityti darbo skelbimą prekybos procesų analitiko pozicijai. Jie turėjo įsivaizduoti, kad yra kvalifikuoti ir turi pakankamai patirties šiam darbui, paprašyta nusiųsti motyvacinį laišką.
Kitame tyrime tų pačių dalyvių paprašyta sudalyvauti 15 minučių trunkančiame tariamame pokalbyje dėl stojimo į verslo mokyklą. Šiame tyrime taip pat dalyvavo grupė žmonių, kurių galios jausmu prieš tyrimą nebuvo manipuliuojama.
Ir viename, ir kitame tyrime kandidatus vertino asmenys, nežinoję apie prieš tai vykdytą manipuliaciją galios jausmu. Pirmajame eksperimente vertintojai dalyvių nematė, visa informacija perteikta raštu. Šiame tyrime vertintojai prioritetą neabejotinai suteikė tiems kandidatams, kurių galios jausmas pirma buvo dar padidintas.
Antrajame tyrime vertintojai kandidatus skirstė į dvi grupes – priimtus ir atmestus, taip pat įvertinta, kiek įtikinamai kandidatai pasirodė per pokalbį. Ta grupė, kurios galios jausmas prieš tai buvo padidintas, pranoko manipuliacijos nepatyrusius asmenis 81 proc., o palyginti su ta grupe, kurios narių galios jausmas buvo nusmukdytas, jie buvo pranašesni 162 proc.
Akivaizdu, kad kandidatai su dideliu galios jausmu ir per pokalbį pasirodė žymiai geriau nei kitos dvi grupės.
Taigi ruošiantis pokalbiui dėl darbo pravartu prisiminti tas akimirkas, kai jautėte, jog kontroliuojate padėtį ir jautėtės esą galingi. Šį pratimą verta taikyti daugybėje sferų – net perkant automobilį ar derantis su policininku dėl baudos už greičio viršijimą.
Tiesa, prieš įsisavindami galią kaip savo vidinę mantrą, atminkite kai kuriuos pavojus. Kaip buvo minėta, kai žmonės jaučia galią, jie linkę veikti. Šie veiksmai gali būti altruistiški, tarkim, norima paaukoti vietinei radijo stočiai, tačiau jie gali krypti ir į save (tarkim, nusprendžiama be leidimo išjungti erzinantį ventiliatorių) arba kelti chaosą (pavyzdžiui, imama piktnaudžiauti bendrais ištekliais).
Be to, įsijautus į galios poziciją, kitų asmenų interesai ir padėtis mažiau domina, linkstama kitus vertinti pagal stereotipus ir nesistengiama pagrįsti savo nuomonės ir sprendimų.
Kartais dėl galios jausmo galima persistengti. Galią jaučiantys žmonės turi daugiau pasitikėjimo, bet kartais šis pasitikėjimas gali būti perteklinis – ir kontroliuojamų aplinkybių atveju, ir tokių aplinkybių, kurios net nesusijusios su galią jaučiančio žmogaus veikla.
Galią jaučiantys žmonės ne tik įsitikinę, kad jų pasiekimus įvertins spauda, jie įsitikinę, kad jų niekas neįbaugins – nei oro duobės skrydžio metu, nei nuodinga gyvatė. Dėl perdėto pasitikėjimo įtikima nepažeidžiamumu, todėl norima užsiimti aukštą rizikos faktorių turinčia veikla: tarkim, turėti lytinius santykius be prezervatyvo arba labiau rizikuoti lošimo namuose.
Derybų metu polinkis rizikuoti savo galia įtikėjusius žmones verčia akcentuoti jų norus ir prioritetus, dėl to oponentų taktika juos gali lengviau pažeisti.
Galia kaip užkrečianti asmeninė filosofija neabejotinai turi trūkumų. Gerai žinoma prieš šimtą metų pasakyta frazė: valdžia gadina, o absoliuti valdžia gadina absoliučiai. Šį pastebėjimą neabejotinai patvirtina moksliniai tyrimai. Tiesa, mažytė galios dozė prieš pat pokalbį dėl darbo gali būti pats tas siekiant kopti karjeros laiptais.
