Žmonės greitai badu išmirs. Oi, visgi sugebėjo įbauginti nesiliaujančiais psichikos puolimais. Baimės graužia mus iš vidaus. Žmogus tampa piktas, pats pradeda puldinėti kitus. Kam ir dėl ko tai reikalinga?

Laikas stabtelėti ir susimąstyti. Apie savo dievišką prigimtį. Apie tai, kad žmogus niekada nespaudžiamas labiau nei jis gali išlaikyti. Apie tai, kad nereikalingi šimtmečiais trunkantys verkšlenimai, jog žmonija ridenasi į bedugnę. Galite padėti bent vienam greta jūsų esančiam žmogui – ir padėkite. Negalite – nesikankinkite dėl smulkmenų.

Kaip žinia, atsitiktinių susitikimų nebūna. Štai kartą man į rankas pateko įdomi knyga „Angelai ir magija“. Perpasakoti knygos turinį nėra prasmės, kas gi gali padaryti tai geriau nei pats autorius? Sudomino vienas įdomus skyriaus pavadinimas – „Diena su angelais“. Jais galima tikėti arba ateistiškai neigti jų egzistavimą – tai jau kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Tačiau dėl to, kad mus visiems būdingas įgimtas šeštasis jausmas – intuicija – tikriausiai ginčytis galėtų nebent kvailys.

Tai kur gi tas šeštasis jausmas dingsta bėgant metams? Kodėl kažkas puikiai girdi visas intuicijos, arba, jei norite, angelų, užuominas, o kiti yra akli ir kurti? Jei gimstame su vienodomis galimybėmis, tai kur gi prapuola intuicija? Kaip ją pažadinti? Ir ne šiaip sau, pramogai, bet kad naudinga būtų?

Intuicija – tai ne burtai, tai toks pats jutimas, kaip ir kiti penki, kuriais naudojamės kasdien. Intuicija – tai mūsų vidinis angelas, kuris niekada neišduos, neapgaus ir nepaliks. Tai kaip praleisti dieną su angelais?

Tokiomis dienomis pinigų visai nereikės. Iš pradžių tai suvokiama kaip linksmas žaidimas. Tiesiog nusiteikite, kad šiandien įdėmiai klausysitės savo angelų. Garsiai arba mintyse pasakykite: „Šiandien aš nusiteikęs praleisti dieną su angelais. Aš būsiu atviras viskam, ką man pasiųs Visata“.

O dabar laikykitės! Panaudokite savo penkis jutimus ir tiesiog aktyviai klausykite bei juskite tai, kas jūsų šiandien laukia. Galite visą dieną sėdėti namie ar susiplanuoti išvyką į miestą. Galite apsilankyti dideliame prekybos centre ar susitikti su draugais. Tai nesvarbu. Svarbu tik viena – šiandien jūs mokysitės. Suvokite tai kaip linksmą nuotykį, bet nepamirškite pasidaryti išvadų.

Kaip gi konkrečiai „išgirsti“ savo vidinius angelus? Tą dieną kaskart (o vėliau – nuolat, nes tai taps įpročiu) analizuokite savo žodį, žvilgsnį, įvykius ir užduokite sau klausimą: „Kuo man vertinga ši patirtis? Ko ji gali mane išmokyti?“

Pasistenkite kiekvieną savo veiksmą perleisti per kito klausimo – kodėl – prizmę. Kodėl aš tai darau ir kaip tai gali padėti man vystytis dvasiškai? Bėgant laikui tai sustiprins visus penkis jutimus ir galų gale pažadins šeštąjį – intuiciją. Bet kokios praktikos vienas iš pagrindų – kasdienis kartojimas. Tik reguliarios treniruotės padės mums pasiekti rezultato.

Dar galima atlikti ir vidinį patikrinimą – pasistenkite nuslopinti neigiamas mintis, sąmonės virusus. Kaskart, kai tokia naikinanti mintis įžūliai brausis į mūsų sąmonę, svarbu užkirsti jai kelią. Juk tai iš esmės yra šiukšlė, kuri užteršia mūsų organizmą, neleidžia gležnam pavasariniam intuicijos daigeliui prasilaužti per storą sunkų šarvą. Šiukšles reikia šalinti.

Galima atlikti nesudėtingą treniruotę. Jei savo galvoje išgirsite neigiamą ar grėsmingą mintį – iškart sau kuo nors įdurkite. Tiesiog sukelkite sau skausmą. Kam? Skausmas įsitvirtins kaip stiprus negatyvas, kaip pasipriešinimas, ir kaskart, kai toks sąmonės virusas vėl drįs pasibelsti į jūsų duris, organizmas primins apie tai, kad nuo to skauda, todėl durys su trenksmu užsivers. Jūs esate savo gyvenimo šeimininkas ir tik jum spręsti kaip tą gyvenimą nugyventi. Skendint niūriuose lūkesčiuose ir nuolatiniuose nusiskundimuose ar teigiamai, optimistiškai ir gražiai.

Ir dar (puikus šūkis!) kaskart išeinant iš namų mintyse pasakykite: „Mano angele, keliaukime drauge, tu – pirmyn, aš – iš paskos!“ Kaip ir nusiteikimas sėkmei, ši frazė akimirksniu atvers intuicijos kanalus. Pabandykite, tai visai nesunku.

Dažnai leidžiu dienas su angelais tada, kai planuoju stambius pirkinius. Kojos mane pačios atveda į „angeliškas“ parduotuves su reikalingomis prekėmis. Aš įdėmiai klausausi ir žiūriu, bendrauju su nepažįstamais žmonėmis, kuri kažkodėl būtent tomis dienomis kreipiasi į mane su prašymais ar kokiais nors pasiūlymais. Gali pasirodyti juokinga, bet dažnai tokie susitikimai vėliau tampa lemtingais.

Tokios stebuklingos dienos pabaigoje būtinai susidarau santraukas – ką pamačiau, ką išgirdau, ką man pasufleravo vidinis balsas. Ir atsakymai į anksčiau kankinusius klausimus tampa visiškai aiškūs, tartum būčiau klaidžiojusi tamsiame labirinte ir staiga pamačiusi ilgai ieškotą išėjimą. Iš pradžių tokie nušvitimai buvo suvokiami kaip staigmena, kaip likimo dovana. Vėliau tai tapo kasdienybe.

Intuicija nenuvilia ir neapgauna. Kiekviena diena užpildoma sąmoningumu ir harmonija. Tikėjimu tuo, kad esi teisingame kelyje ir kad atlieki tai, kam esi skirtas. Keičiasi aplinka, į tavo gyvenimą pradeda ateidinėti reikalingi žmonės – tavo mokytojai, bendrakeleiviai, draugai.

Mūsų angelai pasiruošę kentėti tiek, kiek reikia, kol mes praregėsime.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją