KAIP AŠ NUGALIU STRESĄ?

Pateiksiu keletą paprastų paprasčiausių patarimų.

K – klausausi ( mėgstamos muzikos )
A – atsipalaiduoju
I – išsikalbu ( su artimu žmogumi )
P – planuoju ( savo dienotvarkę )

A – apsipirkinėju ( palengva, apžiūrėdama įvairias prekes )
Š – šypsausi ( labai dažnai )

N – neskubu
U – uostau ( gėles )
G – geriu ( skanią, gaivinančią arbatą )
A – atostogauju ( pagal galimybes )
L – lankau ( pavyzdžiui baseiną )
I – išsimiegu
U – užeinu ( į mėgstamas kavines )

S – sportuoju
T – tvarkausi
R – raminu ( save )
E – einu ( pas drauges )
S – susitelkiu ( ties maloniais darbais )
Ą – aplankau ( įdomias vietas )

Lina Markauskienė

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Kaip aš nugaliu stresą

Jeigu suvoksite, kas sukelia stresą – stresas jūsų nebeveiks. Kaltininkas, sukėlęs audrą stiklinėje, yra ne kas kitas, o jūsų pačių protas. Bet kokio jaudinimosi, įtampos, pergyvenimo ar streso sukėlėjas yra mintis. Jeigu mintys nebekiltų neatsirastų ir jų pasekmių – neigiamų emocijų.

Pradėkite savo problemų sprendimą nuo savęs ir savo proto nesutapatinimo. Pastoviai sau priminkite, kad jūs – ne protas, ir jo problemos jūsų neliečia. Jausminiai pergyvenimai negali supančioti žmogaus, kuris žvelgia į juos ne su entuziazmu ar baime, o abejingai.

Mąstymas – įsigytas žalingas įprotis. Ir vis tik egzistuoja tyras suvokimas be apmąstymo, be minčių šiukšlių. Nesistenkite verstis per galvą. Nesistenkite keisti savo gyvenimo būdo. Nereikia kažko sąmoningai siekti. Tiesiog gyvenkite kaip anksčiau. Kas gali būti paprasčiau?

Vietoje to, kad įsitraukti į mąstymo procesą, paprasčiau ir efektyviau būtų likti džiaugsmingo priėmimo padėtyje. Mintis atėjo, yra stebima ir nutrūksta. Toks stebėjimas nereikalauja jokio mąstymo proceso. Jeigu nenaudosite proto, tai nebus ir įtampos. Gyvenimas pradės tekėti savaime, be įtampos, be minčių, be pastangų.

Jūsų pačių pastangos yra priklausomybė. Kam lemta atsitikti – būtinai atsitiks. Jeigu jums lemta nutraukti darbą, tai jūs jo nerasite, netgi jei vaikysitės jo. Jeigu jums lemta dirbti, tai darbo neišvengsite – jūs būsite priversti dirbti. Taigi, palikite viską savaiminei tėkmei. Jūs negalite jo atsisakyti ar išlaikyti pagal savo nuožiūrą.

Žmogaus pergyvenimai įvyksta tik įsikišus protui. Visos jaudinančios mintys yra tiktai prote. Jos yra ten dėl klaidingo susitapatinimo su protu. Jeigu šis susitapatinimas praeina, tai stresas išnyksta ir atsiveria tai, kas mes iš tikrųjų esame be emocinių iškraipymų. Protas – tik praeinantys debesys. Tikrasis aš - tai tyra sąmonė, neturinti minčių! Liga - tai begaliniai minčių ir žodžių klaidžiojimai prote.

Kasdien kovok su mintimis, lėtai braudamasis prie vidinių savo esmės slaptaviečių. Jūs bendradarbiaujate su protu, o ne kovojate su juo. Jūs nesuvokiate to, kas yra iš tikrųjų jūsų. Jūs atsakingi už tai, ką galite pakeisti. Bet pakeisti jūs galite tik savo požiūrį. Kada jūs norite ar bijote ir susitapatinate su savo jausmais, jūs sukuriate liūdesį ir priklausomybę, paverčiate savo gyvenimą tikru pragaru. Tiktai jūsų susitapatinimas su savo protu padaro jus laimingu arba nelaimingu. Sukilkite prieš šią vergovę… Laikykite prote laisvės tikslą, kol jūs suprasite, kad jūs jau laisvi ir kad laisvė iš pat pradžių priklausė jums.

Jaudinimasis – taip pat vaizduotės padarinys. Skausmas ir malonumas egzistuoja tik dėl proto ir tik prote. Teisingai naudojant protą jis tampa nepralenkiamu ir tobulu instrumentu. Neteisingai naudojant tampa ypatingai griaunančiu ir pavojingu. Iš tikrųjų tu juo nesinaudoji, tai jis naudojasi tavimi.Tu tiki tuo, kad tu ir esi tavo protas. Tai klaida. Tavo instrumentas užvaldė tave. Laisvė prasideda tada, kai tavęs niekas nevaldo, t.y. kai tu nesi mąstytojas.

Viskas, kas iš tikrųjų turi reikšmę – grožis, meilė, kūryba, vidinė ramybė – kyla už proto ribų. Daugelis žmonių gyvena, turėdami savo galvoje kankintoją, kuris pastoviai atakuoja ir smerkia, išnaudodamas ir švaistydamas jų gyvybinę energiją. Tai tampa taip pat ir įvairiausių ligų priežastimi. Kuo daugiau tu susitapatini su savo mąstymu, t.y. su tuo kas tau patinka, ir kas nepatinka, su savo samprotavimais ir interpretacijomis, tuo mažiau esi savimi prarasdamas ramybę, kuri yra tavo prigimtinė esmė.

Pabandykite ir jūs nepasigailėsite. Rezultatai pralenks didžiausius jūsų lūkesčius, bet be jūsų pačių teisingų pastangų pasaulis nepasikeis.

Pagarbiai,
Regimantas

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Nugalėti stresą ir nerimą man visuomet padeda vienas būdas – tai mano augintiniai. Niekas taip nepadeda atsipalaiduoti ir pamiršti rūpesčius kaip jie. Kai sėdi liūdnas ir susinervinęs, ir ant kojų įsitaiso kačiukas murkiantis ar šunelis trinas apie kojas ir norintis žaisti, tada pajunti, kad nėra taip ir blogai, užsiėmimas su tais mažais padarėliais nuima visą stresą.

Jurgita Starapolskytė

------------------------------------------------------------------------

Kai stresas ima, randu sprendimą...
Kai stresas eina – dainuoju dainą...
Dainuoju tyliai, garsu, nebyliai...
Svarbu, kad skamba, ta „nuoga bamba“

Daina iš ryto, daina po darbo...
Stresų nelieka be jokio vargo...
Nei cigaretės, karčios tabletės,
Daina iš oro, ar nuogo voro...

Atpalaiduoja ir tonizuoja,
Delnais paploja, akomponuoja,
Stebuklas šitas, lietum aplytas
Įšilęs jausmas daina pakvipęs.

Dainuok, vilnieti...
Dainuok, šiaulieti...
Už dainą stosim...
Karštai kovosim...
Su stresais savo,
Tais, kur kamavo...
Tas, kur dainavo ir repetavo...
Iš stresų savo išsivadavo.

Jurgita Astra...su daina už gyvenimą be stresų

-----------------------------------------------------------------------

Gyvenimas sraigės ritmu

Birželio 17-oji… Eilinė vasaros diena… Ji nesiskiria nuo vakar, nebus reikšmingesnė nei rytdiena. Šios dienos spauda, televizija ir kitos informavimo priemonės šaukia: “mažinamos motinystės pašalpos”, “ilginamas pensinis amžius”, “didinamas PVM”, “bankrutavo tūkstančiai įmonių”, “brangs benzinas”, “padaugėjo bedarbių” ir taip toliau, ir panašiai. Šie faktai svarbūs kiekvienai šeimai, suprantami ir pateisinami valdžios norai nugalėti sunkmetį, tačiau kaip sulaukti kitų metų birželio paprastam lietuviui, nuo įtampos, streso ir beviltiškumo nebesidžiaugiančiam net atostogomis?.. O kaip džiaugtis, jei jos gali būti paskutinės… Gali būti ilgai nesibaigiančios…

O gyvent reikia. Ir sulaukt rytojaus. Ir maitinti vaikus. Ir jiems nusišypsoti, apkabinti. Ir ištiest pagalbos ranką prasčiau besijaučiančiam draugui. Kad šiems dalykams surast jėgų nuo įtampos net zyziančiame pasaulyje, užtenka trumpam pasidžiaugt vien tuo, kad šiandien nepliaupia lietus, kad puikios gamtos sąlygos brandina vaisius ir galbūt rudenį nereiks badauti, kad šią dieną gali stebėti, kaip žolėje džiaugiasi savo gyvenimo ritmu sraigė, o ne gulėti ligoninės palatoje ir skaičiuoti lašinėje kapsinčius vaistus.

Paprasti dalykai, tačiau jie – verti gyvenimo, verti rytojaus laukimo, kurio ryto aušra visada atneša Viltį… Ir taip diena po dienos tos menkos sraigės gyvenimo ritmu su Tikėjimu ir Viltimi į Gyvenimą be krizės.

Ligita Šoliūnienė

------------------------------------------------------------------------