Pavasarį rekomenduojama sodinti šilumą mėgstančius kaulavaisių medelius: trešnes, vyšnias, slyvas, šalčiui neatsparias kriaušių rūšis. Jeigu dirvožemis kietas, sunkus ir drėgnas, visus vaismedžius rekomenduojama sodinti pavasarį.

Vaismedžių sodinimo pavasarį ypatumai, į kokius veiksnius atsižvelgti:

1. Duobes reikia paruošti iš rudens arba pavasarį, prieš dvi savaites iki sodinimo. Derlingą dirvožemio sluoksnį būtina sumaišyti su organinėmis (kompostas arba perpuvęs mėšlas) ir mineralinėmis trąšomis. Jokiu būdu nedėkite šviežio mėšlo.

2. Negalima sodinti medelių, jei oro temperatūra žemesnė nei 0 laipsnių – gali neprigyti.

3. Negalima sodinti, jeigu yra įšalusių grumstų.

4. Medelius reikia pasodinti, kol nepradėjo formuotis pumpurai.

5. Prieš sodinimą nugenėkite visas nudžiūvusias, nušalusias šaknis. Nudžiūvusios šaknys būna rudos, o įpjovus pašalusią šaknį matosi pilkšvas ar juodas plotas. Tokias šaknis nupjauna iki sveikos vietos (įpjovus matyti balta mediena).

6. Jei vežant šaknys apdžiūvo, prieš sodinimą medelį reikia kelias valandas pamirkyti vandenyje.

Vaismedžių purškimas

Trešnės

Trešnes geriausia sodinti nuo šiaurinio vėjo apsaugotose vietose. Jos gerai auga derlingame, smėlingame dirvožemyje, kuriame daug kalio. Šaknų sistema nemėgsta užsistovėjusios drėgmės, bet sunkiai auga, jei žemė labai sausa.

Prieš sodinant trešnes pavasarį reikia patręšti dirvožemį pelenais, mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Į vieną duobę pakanka 10–15 kg perpuvusio mėšlo ar komposto, 0,5 kg pelenų (arba 60 g kalio sulfato) ir 250–300 g superfosfato.

Vyšnios

Vyšnios ne taip jautriai reaguoja į dirvožemio sudėtį kaip trešnės, jos gerai auga ir priemolyje, ir priesmėlyje. Vyšnios puikiai augs ir subrandins vaisių net sausame sklype. Tiesa, sodinimo vietą parinkite vadovaudamiesi tomis pačiomis taisyklėmis kaip trešnėms. Gruntiniai vandenys turi tekėti ne arčiau nei 2 metrai iki žemės paviršiaus.

Prieš sodinant pavasarį į vieną duobę reikia dėti 1–2 kibirus perpuvusio mėšlo, 150 g superfosfato ir 60 g kalio sulfato (arba 0,5 kg pelenų).

Slyvos

Rudenį pasodintos slyvos nespėja sutvirtėti, įsišaknyti. Nušąla net šalčiui gana atsparios rūšys. Todėl geriausia visas slyvų rūšis sodinti pavasarį. Slyvoms labiausiai patinka molingas, sunkesnis dirvožemis. Iš visų medelių tik slyvos gerai auga drėgname dirvožemyje.

Prieš sodinant slyvas reikia įmaišyti į dirvožemį kalkių. Jei dirvožemis smėlingas, 1 kvadratiniam metrui reikia 200 g kalkių, jei molingas – 500 g kvadratiniam metrui. Ant viršaus plonai užberiama karvių mėšlo, tada dirvožemis suvarpomas.

Prieš pavasarinį sodinimą į vieną duobę deda 1 kibiras perpuvusio mėšlo ar komposto, 250–300 g superfosfato, 60–80 g kalio chlorido.

Kriaušės

Pavasarį sodinamos įvairaus atsparumo šalčiui kriaušių rūšys.

Kriaušėms reikia rasti šiltą, sausą vietą. Jos gerai auga sunkiame dirvožemyje, bet tokiame, iš kurio vanduo gerai nuteka ir kuris yra derlingas. Todėl ruošiant duobes į jas dedama po 3 kibirus perpuvusio mėšlo ar komposto, o prieš pavasarinį sodinimą – 60 g kalio sulfato (arba 1 kibirą medžio pelenų) ir 200 g superfosfato.

Abrikosai

Iš visų kaulavaisių medelių abrikosai labiausiai mėgsta šilumą, todėl jie sodinami tik pavasarį, kai dirvožemis pakankamai įšyla.

Svarbu parinkti tinkamą jiems vietą. Abrikosams patinka nuolaidūs šlaitai į vakarinę pusę, lengvas, purus dirvožemis – priemolis, priesmėlis.

Žemė abrikosams turi būti derlinga. Į duobe beriama: 0,5 kg superfosfato, 150 g amonio nitrato, 100 g kalio druskos, 1 kg kalkių ir 2 kg medžio pelenų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją