KRAŠTOVAIZDŽIO DIZAINO TENDENCIJOS

Japoninių sodų specialistė, kraštovaizdžio architektė Laura Popkytė-Fukumoto mano, kad kitais metais kieme laiką leisime šiek tiek kitaip. Be dabar įprastų naudingųjų zonų, skirtų įvairioms veikloms, kaip maisto gaminimui, daugės erdvių meditacijai bei gamtos stebėjimui. Laura tikisi, kad nauji metai atneš daugiau lėto buvimo ir mažiau naudojimo.

Įdomių pamąstymų suteikė ir kraštovaizdžio dizainerė Vaiva Marozienė. Specialistės teigimu, užsakovus vis daugiau pradeda dominti geoplastika, t. y. sklypo reljefo panaudojimas dizaino funkcijoms atlikti. Daug daugiau dėmesio skiriama tam, kad būtų išryškintas charakteringas reljefas. Gamtos užduoti linkiai gali būti papildomai pabrėžiami įrengiant takus, pasirenkant tinkamo aukščio augalus.

Dar viena želdynų specialistę itin džiuginanti tendencija — tai daugiamečių gėlynų gausėjimas. Dirbdama su užsakovais ji pastebi, kad veja užima vis mažesnius plotus, o nereiklūs gėlynai tampa vis labiau vertinami.


AR EKOLOGIJOS TEMA DAR NEIŠSISĖMĖ

Kraštovaizdžio dizainerė dr. Ingė Auželienė teigia, kad natūralumo banga, atsiritusi į Lietuvą, bus aktuali ir 2022 metais. Toliau vešės natūralistiniai gėlynai, o kiemo dekorui bus naudojamos kuo natūralesnės medžiagos. Šią mintį puikiai papildė ir Tautvydas Gurskas, konferencijos metu skatinęs rinktis natūralias priemones vaikų žaidimų erdvėms kurti.

Bet jei jums atrodo, kad natūralios medžiagos reiškia nuobodulį kieme, tai tikrai taip nėra. Kraštovaizdžio inžinierius Gytis Lietvaitis kitiems metams prognozuoja gausą: anot jo, vienmečiai augalai bus drąsiai derinami su daugiamečiais, gėlynuose bus daugiau spalvų, daugiau dekoracijų, daugiau mažosios architektūros objektų.

APŽELDINIMO TENDENCIJOS 2022 IR AUGALAI

Kalbėdami apie augalus, ekspertai išskyrė dvi įdomias kryptis.

Tautvydas Gurskas, kraštovaizdžio projektų vadovas, mano, kad kitais metais karaliaus švelnios, pastelinės spalvos bei smulkūs daugiamečių gėlių žiedai dermėje su varpiniais augalais. Įsivaizduokite kemerus, siūbuojančius vėjyje su lendrūnais — jau šiemet itin populiarus derinys taps dar dažnesniu pasirinkimu ir kitais metais.

Agronomas Tadas Cvilikas antrina Tautvydui dėl natūralistinių želdynų populiarumo. Tiesa, specialistas prideda, kad vis dažnesnis bus valgomųjų augalų integravimas gėlynuose. Kadangi daugėja mažų sklypų, kur nėra vietos tradiciniam vaismedžių sodui, tenka ieškoti išeičių, kaip sutalpinti visus pageidaujamus augalus. Koloninių bei svyrančių formų naudingieji augalai gali puikiai įsilieti į gėlynus ir išspręsti šią problemą — nebereikės net atskiros ūkinės zonos vaismedžiams. Todėl Tadas daro prielaidą, kad populiarės nedideli vaismedžiai, kurie tvarkingai atrodo ir tinka dekoratyvinei zonai.

KAMBARINIŲ AUGALŲ TENDENCIJOS

O ką kitais metais auginsime namuose, paklausėme kambarinių augalų ekspertės Orestos Dvarvytytės. Studijos „Kambarinės gėlės“ įkūrėjos manymu, įvairių filodendrų bei kitų aroninių šeimos augalų populiarumo banga dar nebus atslūgusi ir ateinančiais metais.

Oresta mano, kad savo populiarumą taip pat įtvirtins begonijos bei įvairios paparčių veislės — jau po truputį jaučiamas susidomėjimas šiais kambariniais augalais netrukus turėtų dar labiau išaugti. Idėjomis, kaip išsirinkti kambarinius augalus Oresta dalinosi ir konferencijos „Garden Style“ 2021 metu, apie tai plačiau galite paskaityti čia.

Dėkojame specialistams už be galo įdomias įžvalgas. Kas jums labiausiai patraukė akį? Kaip manote, kurios tendencijos iš tikrųjų pasitvirtins kitais metais? Pasidalinkite komentaruose.

---

Portale laidas rasite čia.

Naują „Delfi TV“ laidą „Geltonas karutis“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 17:00 val. „Delfi TV“ – nemokamas televizijos kanalas pasiekiamas visiems Lietuvos gyventojams. Nerandi? Kreipkis į savo televizijos tiekėją arba įjunk kanalų skenavimą savo televizoriuje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)