Jei pavėsinei tinkamų augalų neturite, išsirinkite specialius sodinukus. Tačiau būkite pasirengę tam, kad gyvosios pavėsinės kūrimo procesas užtruks nuo 2 - 3 iki 10 metų. Taip, laukti gali tekti ilgai, bet rezultatas pranoks visus lūkesčius, o jūsų svečiai bus sužavėti. Svetainė novate.ru pasakoja, kokie medžiai ir krūmai yra tinkami žaliajai pavėsinei formuoti.

1. Gluosniai

Pavėsinės iš gyvų augalų

Pirmiausia pasisodinkite gluosnių auginių, įkasdami juos į dirvą 30 cm. Pavėsinė bus apvali, todėl pasižymėkite norimą diametrą ir apskritimu pasodinkite 8 medelius. Po 2 – 3 metų turėsite pilnavertišką pavėsinę. Kol gluosniai augs (nepamirškite jų gausiai laistyti), pašalinkite nereikalingas šakeles, ypač apatines, kad gluosnio šakos gražiai svirtų žemyn. Kai gluosnių „baldakimas“ pasieks pageidaujamą aukštį, atsargiai palenkite jį į centrą ir suriškite šakas.

Gluosnių pavėsinei tiks paprastas vielinis rėmas. Iš vielų padaromas karkasas, o po to ant jo išvedžiojamos gluosnių šakos. Labai svarbu reguliariai genėti naujus ūglius, kad formuotųsi apvalus vainikas. Kai medeliai bus pakankamai aukšti, jų šakas reikės surišti, kad gautųsi kupolas. Panašiu būdu iš gluosnių formuojami gyvieji tuneliai ir labirintai. Kad konstrukcija būtų tvirtesnė, šakas supinkite tarpusavyje.

2. Šermukšniai

Pavėsinės iš gyvų augalų

Pavėsinę galite formuoti tiek iš laisvai augančių medžių, tiek iš persipynusių tarpusavyje. Svarbiausia – sujungti jų viršūnes, kad gautųsi pavėsinės skliautas. Pavėsinei puikiai tinka miltingasis šermukšnis (Sorbus aria), kuris taip pat dera su berželiais. Šiuos medžius galima sodinti lygiagrečiai arba ratu. Palaukite pora metų, kol medeliai ūgtelės. Kad jie greičiau augtų, reguliariai genėkite šoninius ūglius. Taip pat stebėkite jų vainikus – nuolat juos karpykite ir formuokite. Kai medeliai bus pakankamai aukšti, sujunkite jų šakas.

3. Guobos

Pavėsinės iš gyvų augalų

Iš „Pendula“ veislės kalninių guobų gali išeiti puiki pavėsinė. Šie „verkiantys“ medžiai pasižymi žemyn svyrančiomis šakomis, kurios gali sudaryti tankias palapines. Pavėsinės iš guobų buvo populiarios jau XVIII amžiuje, nes platus ir plokščias šių medžių vainikas gerai saugodavo nuo saulės spindulių. Guobos „Pendula“ auga gana greitai ir gali pasiekti net 3 m aukštį. Pavėsinę galite formuoti tiek iš vieno medelio, tiek iš kelių – viskas priklauso nuo pageidaujamos konstrukcijos matmenų. Viduje pasistatykite kėdutes, staliuką ir pasirūpinkite apšvietimu. Vakare apšviesta guobų pavėsinė atrodo itin jaukiai ir patraukliai.

4. Vijokliniai augalai

Pavėsinės iš gyvų augalų

Be medžių, pavėsinę galima kurti ir iš vijoklinių augalų, pavyzdžiui, aktinidijų, apynių ar citrinvyčių. Iš vijoklių suformuota pavėsinė padeda susikurti jaukią, pritemdytą vietelę. Susikonstruokite metalinį karkasą, o palink jį pasodinkite vijoklinių augalų. Su laiku vijokliai išbujos ir savo lapais visiškai apdengs jūsų pavėsinę. Dailiai atrodo ir žydintys vijokliai, pavyzdžiui, raganės. Svarbiausia, kad žiedai būtų vienos spalvos – margumo pertekliaus geriau vengti.

5. Dieviškosios vynuogės

Pavėsinės iš gyvų augalų

Nereiklios ir ištvermingos vynuogės su ilgomis lianomis yra populiarios tarp sodininkų, nes greitai auga ir yra lengvai prižiūrimos. Pasiruoškite metalinį karkasą ir apsodinkite jį vynuogėmis. Jas pakanka genėti kartą per metus. Žiemai vynuogių pridengti nereikia, nes jos gerai perneša šalčius. Per 2 – 3 metus vynuogės apraizgys karkasą tankiu kilimu ir sėdintiems pavėsinėje užtikrins gaivų šešėlį.

6. Vijoklinės rožės ir sausmedžiai

Pavėsinės iš gyvų augalų

Sausmedžių genčiai priklauso daugiau kaip 200 rūšių, tačiau vasaros pavėsinei labiausiai tiks sausmedžiai su laipiojančiais ūgliais, pavyzdžiui, visžalis stambiažiedis sausmedis (Lonicera tellmanniana) arba geltonais bei rožiniais žiedais žydintis apskritalapis sausmedis (Lonicera caprifolium). Šie krūmai gerai atlaiko žiemos šalčius ir auga beveik tokiu pačiu greičiu, kaip ir vynuogės. Maža to, vasarą kvapnieji vijokliai pradžiugins dailiais žiedais.

Pavėsinės iš gyvų augalų

Dar vienas nuostabus variantas – vijoklinės rožės, kurios nenusileidžia sausmedžiams savo dekoratyvumu. Šios rožės žydi vieną, o kai kuriais atvejais du kartus per metus. Tačiau šių rožių žiedai yra praktiškai bekvapiai. Vijoklinės rožės gali žydėti baltais, raudonais, rožiniais ar geltonais žiedais. Rinkitės veisles „New Dawn“, „Excelsa“ arba „Super Excelsa“, „Rubin“, „Primavera“ ar „Dorothy Perkins“.

7. Mobili pavėsinė iš vazonėlių su svyrančiomis gėlėmis

Pavėsinės iš gyvų augalų

Svyrančių gėlių nebūtina sodinti į atvirą gruntą – jos puikiai auga vazonėliuose. Vazonus su žydinčiomis gėlėmis galite tvirtinti prie pavėsinės karkaso ir apdengti jais visą konstrukcijos paviršių. Tokiai pavėsinei tinka petunijos, begonijos, nasturtės, fuksijos, pelargonijos, laibeniai. Galite kurti tiek vienspalves, tiek įvairiaspalves kompozicijas, taip pat kombinuoti skirtingas gėles. Dar vienas privalumas tas, kad šios gėlės yra vienmetės, todėl jums nereikės nerimauti dėl žiemos. Nepamirškite įvertinti, kaip gėlės auga šešėlyje ir kiek ilgai gali išbūti saulėje – nuo šių savybių priklausys jūsų pavėsinės išorinis vaizdas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)