1. Pirmasis metodas
Jis tinka aukštaūgiams pomidorams, užaugantiems iki 2 m ir daugiau. Pomidorų sėklos sėjamos anksčiau, kad sodinukai būtų sveiki ir dideli. Anksti pasėtoms sėkloms ir išdygusiems daigams būtinai reikia papildomo apšvietimo. Labai svarbu, kad pomidorų stiebai būtų stori ir stiprūs.
Atėjus persodinimo į gruntą laikui, pomidorų sodinukai paprastai jau būna aukšti ir krauna žiedelius. Apatinis pomidoro stiebo trečdalis nuvalomas nuo lapų. Ši stiebo dalis kartu su šaknimis turi atsidurti po žemėmis.
Sodinti pomidorų sodinukus taip pat reikia teisingai. Viršutinė augalo dalis turi būti nukreipta į šiaurę, o šaknys – į pietus. Augimo metu pomidoras turi stiebtis į saulę, t. y. pietus, o jo stiebas turi išsitiesinti. Po šito pomidorus reikia parišti ir leisti jiems auginti 2 – 3 šakas. Tai užtikrins, kad pomidorai turės stiprią ir gerai išvystytą šaknų sistemą, o tai savo ruožtu reiškia, kad augalas anksčiau pradės nokinti vaisius.
2. Antrasis metodas
Sėklos sėjamos ir daigai auginami įprastu būdu. Tačiau pasirodę pirmieji du pažastiniai ūgliai paliekami ir auginami toliau. Galiausiai pažastiniai ūgliai įkasami į žemę. Jų kamienai išleidžia šaknis ir toliau auga kaip savarankiški krūmai. Šį būdą galima kartoti nuolat. Šis metodas taip pat leidžia pomidorams išvystyti stiprią šaknų sistemą, o kuo daugiau šaknų, tuo geriau augalas maitinasi. Savo ruožtu tai užtikrina gausesnį derlių.
Gamtos buvo sumanyta taip, kad pomidorų krūmai augtų horizontaliai, o jų kamienai leistų šaknis. Tokie pomidorai subrandina didesnius ir stambesnius vaisius. Tačiau dėl vietos stokos žmonės pradėjo praktikuoti vertikalų pomidorų auginimo metodą ir šiuos augalus pradėjo rišti.
I. Maslovas nesako, kad pomidorus reikėtų auginti tik natūraliu būdu – horizontaliai. Vienu metu galima taikyti abu metodus. Tačiau reikia turėti galvoje, kad antrajam – pažastinių ūglių auginimo – metodui reikės kur kas daugiau ploto.
