Iš karto galime pasakyti, kad mediniai televizorių korpusai buvo gaminami ir Vakaruose: Europoje, Jungtinėse Valstijose, taip pat Japonijoje. Netgi tuomet, kai plastikas jau buvo įsitvirtinęs žmonių kasdienybėje, televizoriai pagal patikrintas technologijas buvo gaminami iš įprastos medžiagos – medienos. Norisi klausti: kodėl, jei viską buvo galima daryti paprasčiau?
Jei atvirai, pereiti prie plastikinių televizorių korpusų jau buvo galima 7-ajame ar 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tačiau, kaip ir daugelyje kitų sričių, šis perėjimas užsitęsė metų metais. Problema buvo susijusi ne tiek su medžiagos trūkumu, kiek su gamybos linijų pertvarkymu. Šiam procesui prireikė ne vienerių metų.
Neturėtume pamiršti ir mokslo pažangos. Šiais laikais praktiškai bet kokią plastikinę detalę galima atspausdinti 3D spausdintuvu. Tačiau praėjusiame šimtmetyje tokių technologijų nebuvo net Japonijoje, nekalbant apie Sovietų Sąjungą. Kur kas lengviau buvo eiti pramintu taku – paimti medieną ir suklijuoti korpusą.
Saulės baimė arba kodėl pirmenybė atiteko medienai
Kaip bebūtų keista, bet Sovietų Sąjungos inžinieriai-konstruktoriai itin baiminosi saulės spindulių, galinčių kristi ant televizoriaus. Net šių prietaisų instrukcijose buvo griežtai įspėjama televizorius statyti tik tokiose vietose, kurių nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Jie buvo įsitikinę, kad plastiko korpusai būtų pernelyg ploni, todėl televizorius greitai ir stipriai įkaistų. Mediena – visai kitas reikalas.
Fanera, iš kurios buvo gaminamos televizorių dėžės, buvo kur kas storesnė – beveik piršto storio. Gamintojai manė, kad problemų dėl perkaitimo nekils, jei televizorius stovės toliau nuo saulės spindulių. Kiek tokia nuomonė buvo teisinga, šiandien pasakyti yra sunku.
Kur kas realesnė priežastis – problemos su gamyklų įrangos atnaujinimu. Nepaisant to, kad kitos šalys pamažu perėjo prie plastiko, Sovietų Sąjungos gamintojai negalėjo sau to leisti iš techninės pusės.
Šiais laikais visų televizorių korpusai gaminami iš plastiko, o mediniai jų pirmtakai puikuojasi muziejuose, antikvarinėse kolekcijose arba išskirtinio interjero mėgėjų namuose.
