Kalio permanganatas ir aktyvintoji anglis

Pirmiausia verta paminėti dezinfekuojamąjį kai kurių priemonių poveikį. Pavyzdžiui, kalio permanganatą ir aktyvintąją anglį galima naudoti dalijant ir apdorojant svogūninius augalus.
Sutrinta aktyvintoji anglis tinka augalų pjūvių vietoms apdoroti, rašoma portale 7dach.ru.

Foto: Shutterstock

Vandenilio peroksidas

Dar vienas nesunkiai panaudojamas, be to, ganėtinai pigus preparatas iš namų vaistinėlėje besikaupiančio arsenalo – vandenilio peroksidas.

Galbūt dar iš mokyklos kurso prisimenate, kad šio junginio cheminė formulė – H2O2, taigi, tai ne kas kita kaip vanduo padvigubintame deguonies kiekyje. Kai lašas peroksido patenka ant odos, išsiskiria „perteklinis“ deguonis ir skystis, tarsi užvirdamas, suputoja. Būtent ši deguonies atomų išsilaisvinimo reakcija ir lemia dezinfekuojamąjį preparato poveikį, pasireiškiantį tiek žmonių, tiek augalų atveju. Taigi, vandenilio peroksido tirpalu rekomenduojama ne tik gydytis žaizdas, bet ir apdoroti augalų sėklas bei gruntą, į kurį jos bus sėjamos.

Deguonimi papildytas vanduo stimuliuoja dygimą, todėl sėklas trims valandoms reikia pamerkti į specialų skystį, pasigamintą iš 100 mililitrų vandens ir 1 arbatinio šaukštelio 3 proc. vandenilio peroksido tirpalo.

Vandenilio peroksidas praverčia ir tada, kai augalus užpuola įvairiausios grybelinės ligos, kadangi tai – patogeninę florą – grybelius ir bakterijas – neutralizuojantis preparatas. Tirpalu su vandenilio peroksidu galima apipurkšti ligos pažeistus lapus. Gydomajai priemonei pasigaminti prireiks 10 litrų vandens, 1 valgomojo šaukšto peroksido ir 40 lašų kito gerai žinomo antiseptiko – jodo.

Jodas

Jodas
Foto: Shutterstock


Augaluose, kaip ir žmonių organizme, jodas yra atsakingas už imunitetą, todėl šis elementas ne tik gydo, bet ir stiprina sveikatą. Kai trūksta jodo, sveikata, aišku, silpsta.

Bet kurio elemento deficitas, tiesą sakant, priveda prie medžiagų apykaitos sutrikimų augalo struktūroje. Tokių sutrikimų simptomais gali būti pageltę, krentantys lapai, pumpurai, skurstantys ūgliai.

Pomidorų ligos
Foto: Č.Deinarovič nuotr.

Boro rūgštis ir magnio sulfatas

Augalai gali nukentėti ir tada, kai trūksta boro, magnio ir sieros, ypač jei auga smėlingoje arba rūgščioje durpingoje dirvoje. Kad taip nenutiktų, minėtais elementais galima papildyti žemę arba apipurkšti augalus iš jų pagamintu tirpalu.

Kai augalams trūksta boro, sutrinka jų augimas, nunyksta viršutinių šakų pumpurai, apmiršta šaknys, ima kristi žiedai, neužsimezga vaisiai. Tačiau jei uogas vedantys krūmai (avietės) ir kiti augalai (žemuogės), taip pat vaismedžiai prieš žydėjimą bus nupurkšti boro tirpalu (boro ir vandens santykis – 2 gramai ir 10 litrų), uogų ir vaisių derlius bus gausesnis.

Magnio stygius gali sukelti chlorozę. Šio elemento paprasta papildyti panaudojant vadinamąją anglišką druską – magnio sulfato heptahidratą – tą patį, kuris naudojamas neurologijos, gastroenterologijos, ginekologijos ir kitose medicinos srityse. Kvadratiniam metrui žemės prireiks vos 30 gramų preparato. Taip „pamaitintoje“ dirvoje augantys augalai bus akivaizdžiai linksmesni, o jų vaisiai – gardesni.

Beje, magnio sulfato galima įsigyti ne tiktai vaistinėje, bet sodininkams skirtose parduotuvėse – trąšų pavidalu.

Amoniakas

Dar viena ganėtinai efektyvi priemonė nuo chlorozės (jeigu ją sukelia azoto deficitas) yra amoniakinis vanduo (vandeninis amoniako tirpalas). Kad jis turi poveikį, pavyksta suprasti vos pažvelgus į cheminę preparato formulę (NH3H2O). Augalai ypač lengvai pasisavina šiame preparate esančius jiems augti ir vystytis būtinus elementus.

Beje, amoniakinį vandenį galima naudoti ne tik tada, kai trūksta azoto, bet ir kaip įprastas trąšas, tik, žinoma, tam tikromis dozėmis: 3 valgomųjų šaukštų amoniakinio vandens turi užtekti 10 litrų vandens. Šio tirpalo nemėgsta kai kurie kenkėjai, pavyzdžiui, svogūnus ir morkas atakuojančios musės.