Procedūra išties nelengva, be to, greitai jos neatliksi: grotelės taip beviltiškai apskrenta riebalais ir svilėsiais, kad juos nukrapštyti pavyksta ypač sunkiai. Laimei, egzistuoja mažų mažiausiai vienas patikimas grotelių plovimo būdas, kurį prisiminus, kaip rašoma portale novate.ru, mintis apie šį šiaip jau nemalonų darbą nesukels nė menkiausio galvos skausmo.
Pirmiausia verta paminėti, kad plaunant groteles iš karto po valgio gaminimo, kol riebalai dar nesustengę, vargti tenka kur kas mažiau. Tačiau parodykite žmogų, kuris, vos tik iškepęs mėsos ar žuvies kepsnį, tarsi įgeltas šoka švarinti grotelių. Vargu, ar daug tokių surastume. Vadinasi, prasminga pakalbėti apie tai, ką gi daryti, kai tenka triūsti pasunkintomis sąlygomis.
Pradėkime nuo priemonių, kurių prireiks. Viena iš jų – polietileninis maišas. Jis turi būti patikimas, t. y. sandarus, be jokių įplyšimų, kad jį užrišus viduje susidarytų hermetiška erdvė. Be to, maišas turi būti tokio dydžio, kad į jį tilptų purvinos grotelės. Jei kyla abejonių dėl maišo sandarumo, dėl viso pikto galima naudoti du vienodus maišus.
Grotelėms švarinti taip pat prireiks indų ploviklio ir tam tikro kiekio geriamosios sodos (2–3 šaukštų tikrai turėtų pakakti). Šių dviejų priemonių mišinį reikia supilti į pasiruoštą maišą ir spaudžiant bei lyginant jį iš išorės pasistengti padaryti taip, kad mišinys daugiau mažiau tolygiai pasiskirstytų maišo viduje.
Maišo vidus turi pasidengti putų pavidalo sluoksniu. Vos tik iš ploviklio ir sodos gautas mišinys suputoja, į maišą reikia įkišti nešvarias groteles. (Savaime suprantama, jos turi būti visiškai atšalusios!) Tada maišą reikia užrišti ir... pamiršti apie jį ne trumpesniam nei 12–14 valandų laikotarpiui.
Jei viską atliksite tinkamai, išėmus groteles iš maišo, priskretusius svilėsius pavyks nuskalauti net ir po šalto vandens srove.
