Krištolinės vazos
SSRS laikais krištolo dirbiniai buvo prabanga, jie kainuodavo nuo 60 tuometinių rublių, taigi tokius indus naudodavo tik per šventes. Pvz., į krištolo vazas dėdavo baltą mišrainę. Šiuo metu krištolo vazų už nedidelę sumą galima įsigyti iš sendaikčių pardavėjų.
Indai su kojelėmis desertams
Metaliniuose induose ant kojelių dažnai patiekdavo ledus ar desertus kavinėse. Namuose dažniausiai naudodavo stiklinius indus ant kojelių. Ypač pažangios šeimininkės juose patiekdavo ne tik ledus, bet ir salotas.
Sietelis arbatai
Spyruoklė prilaikydavo ir sietelis būdavo pusiau užvertas. Patogu užsiplikyti arbatos vienam asmeniui tiesiai puodelyje.
Stikliniai pieno buteliai
Sovietų laikais pieną, kefyrą ir pasukas parduodavo stikliniuose buteliuose. Jie būdavo uždaryti storos folijos dangteliais, ant kurių atspausdinta pagaminimo data. Pagal dangtelio spalvą buvo galima atskirti, kas butelyje: žalias dangtelis – kefyras, auksinis – pasukos, sidabrinis – pienas, su žalia juostele – liesas kefyras. Tuščius išplautus butelius stiklo taros punktuose supirkdavo po 15 tuometinių kapeikų.
Elektrinis samovaras
Sovietų Sąjungoje daugelyje namų buvo naudojami elektriniai samovarai, kurių talpa – trys litrai. Juos ėmė gaminti 1956 m.
Postikliniai
Mieli dirbiniai, į kuriuos įstatomos arbatos stiklinės, kad nedegintų rankų. Arbatą stiklinėse su postikliniais parduodavo arbatą traukiniuose, kursuojančiuose po visą Sovietų Sąjungą.
Bidonai
Kai kurių mokinių sekmadienio rytas prasidėdavo nuo kelionės į gastronomą su bidonu rankose. Daugelyje parduotuvių pieno produktus atveždavo didelėse talpose, iš kurių dėdavo į pirkėjų atsineštus indus. Grietinei įdėti būdavo pusės litro stiklainių, o pieną pildavo į trijų litrų talpos emaliuotus bidonus. Pasitaikydavo ir aliuminio bidonų.
Silkinės lėkštės
Silkės užkandžius būdavo įprasta patiekti silkinėse lėkštėse. Silkinių lėkščių būdavo įvairių – krištolinių, stiklinių ar iš fajanso su ornamentais.
Desertinės vazos
Dailiose fajanso (arba metalinėse) vazose svečiams patiekdavo duoną, sausainius ar saldainius, kartais – ir vaisius.
Ausekliai
Kai dar nebuvo plastmasinių vonelių, sanitarinėms, higieninėms procedūroms naudodavo cinkuotus auseklius. Jų būdavo ir viešosiose pirtyse, kurios išliko populiarios iki dešimto dešimtmečio.
Didelės metalinės vonelės
Tokiose vonelėse skalbdavo, o kaimuose – maudydavosi.
Žalvariniai dubenys
Juose virdavo uogienę. Žalvariniuose dubenyse uogienė neprisvildavo, kaip emaliuotuose induose, išryškėdavo jos skonis.
Žaisliniai indeliai
Maži, bet stebėtinai panašūs į tikrus. Tai – ne plastmasiniai šiuolaikiniai puodai vaikams. Tokiuose indeliuose buvo galima ir vandenį pašildyti, o keptuvėje – iškepti omletą.
Koldūnų forma
Su ja per kelias minutes buvo galima pagaminti 37 šešiakampius koldūnus. Ant formos uždedamas plonos tešlos lakštas, į kiekvieną akutę dedama mėsos įdaro, ant viršaus užklojamas antras tešlos lakštas, pakočiojama kočėlu ir aštrūs kraštai atpjaudavo dailius koldūnus.
