Daug drėgmės

Agurkuose yra apie 95% vandens, todėl karštomis vasaros dienomis juos laistyti reikėtų kasdien. Bet vienos formulės, kada ir kiek vandens pilti lysvei, nėra ir negali būti. Laistymo dažnumas labai priklauso nuo augalų dydžio, tankio, apšvietimo ir temperatūros, todėl skirtingomis dienomis liejama nevienodai. Dirvožemio drėgmė iki derėjimo turėtų būti 65–75 proc., o derantiems agurkams – 75–85 proc.

Agurkus laistyti reikia tik šiltu (22–25ºC) vandeniu. Užpylus šalto iš gręžinio, staiga atvėsta žemė ir šaknys nebeatlieka savo darbo. Tada augalai ima dar labiau vysti, tarsi nebuvo palieti.

Ne visada laistyti reikia vienodai. Iki žydėjimo verta tai daryti retai, bet gausiai, pirmoje dienos pusėje, kad iki nakties spėtų išgaruoti drėgmė. Tuomet agurkai auga lėčiau, bet suformuoja daugiau žiedų. Prasidėjus žydėjimui ir vaisių mezgimuisi laistoma dažniau, bet mažesniais kiekiais, o derėjimo laikotarpiu – vėl gausiai.

Vandeniu geriau neapipilti augalų. Tik tuomet, kai labai karšta ir sausa, palankus būtų šiltas dušas. Tai svarbu auginant agurkus šiltnamiuose, kur sausame ore netruks pradėti daugintis voratinklinės erkutės.

Drėgnas oras agurkams patinka (priešingai nei pomidorams). Bet jis neturi užsistovėti, kad nesukeltų puvinių. Didesnė oro drėgmė reikalinga dieną.

Laistant dirvos nederėtų suplakti. Jeigu susidaro pluta, paviršius supurenamas ne daugiau kaip iki 2–3 cm. Agurkų šaknys driekiasi negiliai, todėl svarbu jų nepažeisti.

Drėgmę taupyti padeda mulčias. Jis naudingas ir šiltnamyje, ir lauke.
Vasaros pabaigoje jau pasitaiko ir vėsių dienų. Jei temperatūra žemesnė nei 15 ºC, laistykite labai atsargiai, nes tokiu atveju drėgmės perteklius yra pavojingas. Be to, šiltnamyje oras atvėstų dar 2–3 ºC.

Tuščiaviduriai vaisiai formuojasi dėl drėgmės trūkumo arba netolygaus laistymo. Vaisiai auga visą dieną, ir, jei popiet ima trūkti vandens, juose formuojasi tuštumos.

Kodėl agurkai kartūs?

Agurkai užauga kartūs tik nepalankiomis sąlygomis, dažniausiai tuomet, kai per karšta ir per sausa. Naujų veislių ir hibridų vaisiai neapkarsta net ir gaudami nepakankamai vandens. Bet viskam yra ribos. Kartais net geriausi hibridai šiek tiek kartūs.

Agurkai neturi jausti alkio

Bet kokie augalai augs silpni, mažiau derės ir dažniau sirgs, jei negaus reikiamų maisto medžiagų. Kartais siekiant užsiauginti savų ir labai ekologiškų daržovių, jos vien tik laistomos tyru vandeniu. Gerai, jei žemė derlinga, jei buvo pridėta daug komposto. O jei daržas netręštas? Tada vien vandens neužteks.

Augantiems daigams iki žydėjimo pradžios reikia nemažai azoto. Šią medžiagą gamina mikroorganizmai, o jų gausa ir aktyvumas priklauso nuo temperatūros, drėgmės, dirvožemio struktūros. Iš „naminių“ trąšų dažniausiai naudojami pelenai, mėšlo ir žolių raugas. Pelenai naudingi, bet azoto juose nėra. Mėšlo ir žolių raugus kiekvienas ruošia savaip, todėl neįmanoma pasakyti, kokia naudingų medžiagų koncentracija pateikiama augalams.

Mineralines trąšas, turinčias mikroelementų, patogiausia naudoti ir tiksliai dozuoti. Parduotuvėse rasite specialiai agurkams paruoštų trąšų. Būtinai laikykitės ant pakuotės nurodytų normų.

Galite rinktis barstomas arba laistymo vandenyje tirpinamas trąšas. Barstomas trąšas pirmą kartą sumaišykite su dirvožemiu agurkų lysvėje dar prieš sodinimą. Apytiksliai beriama apie 50 g/m².

Jei prieš daigų sodinimą į dirvožemį buvo įterpta mineralinių ar organinių trąšų (komposto, perpuvusio mėšlo, biohumuso), papildomai tręšti pradedama praėjus 2–3 savaitėms.

Augimo metu geriausia kas savaitę išberti po 20 g/m² trąšų. Stenkitės, kad granulių nepatektų ant lapų, o tik tarp augalų. Atsargiai ir negiliai supurenkite dirvožemio paviršių ir palaistykite – tegul tirpsta.

Vandenyje ištirpintas trąšas augalai pasisavina greičiau ir geriau. Galima kiekvieną kartą laistant įpilti truputį trąšų, bet savaitės dozė turi būti ne didesnė kaip 20–30 g/m². Kuo tręšimas tolygesnis, tuo geriau augs augalai, tuo mažesnis ligų ir fiziologinių sutrikimų pavojus. Jei tręšite kas 7–10 dienų ar dar rečiau, augimas bus netolygus.

Pradėjusius derėti agurkus verta tręšti 2 kartus per savaitę (savaitės trąšų normą padalinti į dvi dalis). Vienkartinė norma augalui – ne didesnė kaip 10 g. Tręšiant dažnai, bet nedideliais kiekiais, nieko blogo nenutiks, o tik agurkai geriau augs. Apie maisto medžiagų trūkumą ar netinkamą tręšimą dažniausiai pasako pasikeitusi augalų išvaizda.

Agurkai nepakenčia didelės druskų koncentracijos dirvožemyje, todėl tręšiami dažnai, bet saikingai, ypač nokstant vaisiams.

Skinti – beveik kasdien

Užsiaugintų ir ką tik iš daržo nuskintų agurkų skoniui ir kvapui neprilygs jokie pirkti parduotuvėje ar turguje. Tik svarbu jų nepernokinti, nuskinti pačioje tinkamiausioje augimo fazėje.

Agurkėliai tinkami skinti būna po 8–10 dienų nuo žydėjimo. Jų augimas irgi priklauso nuo temperatūros, drėgmės ir sveikatos. Stebėkite augalus: galbūt vaisius skinti reikės kas antrą dieną, galbūt – porą kartų per savaitę. Mažyčius agurkėlius skinti reikia kasdien.

Kuo mažiau vaisių paliekama kaboti ant augalų, tuo gausesnis ir kokybiškesnis derlius užauga. Kiekvienas nokstantis reikalauja savo dalies maisto medžiagų, stabdo augimą, naujų užuomazgų formavimąsi.

Norite, kad agurkai gyventų ilgai – surinkite viską, net nedidelius agurkėlius. Ypač pirmuosius vaisius skinkite vos paaugusius, be jokio gailesčio.

Skinti agurkus geriausia anksti iš ryto, kol dar neįkaito saulės spinduliuose – bus traškesni ir kvapnesni.

Neleiskite sutankėti

Agurkai reiklūs ir šviesai, todėl jų augimą ir šakojimąsi reikia riboti. Jei leisite atsirasti džiunglėms, gero derliaus nebus. Šviesos pakankamai gauna tik sutankėjusių augalų viršūnės ir viršutiniai lapai. Tada ima greičiau gelsti apatiniai lapai ir apatinės atšakos, ant jų esantys žiedai nubyra. O nykstančių lapų tankumynas – geriausia vieta visokiems kenkėjams ir ligoms.

Agurkų formavimasis priklauso nuo veislės ir auginimo būdo. Lysvėse žeme besidriekiantys augalai neformuojami. Vaikštant apie juos reikia saugoti viršūnes, o skinant vaisius – nepažeisti lapų ir stiebų.

Šiltnamiuose, kur mažai vietos ir agurkai rišami prie vertikaliai ištemptų virvių, reikalingas intensyvus formavimas. Jau praėjus 10–15 dienų po pasodinimo formuojamas vienas stiebas, paliekant neilgas šonines atšakas. Kuo aukščiau ant stiebo, tuo ilgesnės turi būti šakelės.

Pirmutinių 4 tikrųjų lapų pažastyse išskinami visi žiedai ir atžalos. Aukščiau esančioms 5–6 šoninėms atšakoms leidžiama ištįsti iki 20 cm (viršūnės nugnybiamos). Dar aukščiau paliekamos jau 40–50 cm ilgio atšakos (viršūnės irgi nugnybiamos). Lapų turi būti tiek, kad kiekvienam tektų po užuomazgą.

Lauke ant vertikalių atramų auginami agurkai taip pat gali turėti po vieną stiebą. Bet jų šoninių šakų augimas mažai ribojamas.

Jei darže žydi vien piesteliniai žiedai ir mezgasi mažai vaisių, reikia nugnybti pagrindinių stiebų (virkščių) viršūnes. Tuomet sparčiau augs šoniniai stiebai, bus daugiau užuomazgų. Hibridinių agurkų, turinčių beveik vien tik moteriškus žiedus (pavyzdžiui, ‘Libelle H’), viršūnėlės neskinamos.

Suvaldyti ligas ir kenkėjus

Dažniausiai lauke ir šiltnamiuose agurkus puola netikroji miltligė. Jos sukėlėjas Pseudoperonospora cubensis peržiemoja dirvožemio paviršiuje ir paliktose augalų atliekose. Ligai plisti palankiausios sąlygos yra 20–25 ºC temperatūra ir drėgnas oras, kai rytą nuo lapų ilgai nenudžiūsta rasa. Netikrosios miltligės požymiai gali išryškėti jau liepos pradžioje. Senų lapų viršutinėje pusėje atsiranda gelsvų dėmių. Palankiomis sąlygomis liga vystosi labai greitai ir per kelias dienas lapai pagelsta ir ima džiūti. Visi agurkai gali žūti per porą savaičių. Kadangi tuo metu jau skinamas derlius, naudoti cheminių fungicidų niekas nesiryžtų. Jei jie pasodinti šiltnamyje, reikėtų kuo daugiau vėdinti, paliekant atvirą ir naktį.

Šiltnamiuose agurkus dažniausiai pažeidžia baltasparniai ir voratinklinės erkės. Šių kenkėjų plitimą suvaldyti galima tik kuo anksčiau juos pastebėjus. Vos tik ant seniausių lapų pamatysite smulkių geltonų taškelių, o apatinėje pusėje – silpną voratinkliuką, tai reikš, kad voratinklinės erkės jau čia. Nedelsdami nuskinkite labiausiai apniktus lapus ir išneškite iš šiltnamio, o augalus purkškite vandeniu (ypač apatinę pusę, didinkite oro drėgmę). Dar geriau – naudoti česnakų nuovirą su trupučiu skysto muilo. Jei kenkėjai išplito taip, kad voratinkliais apraizgė viršūnes – kova pralaimėta, agurkus belieka rauti ir išmesti.

Pirmuosius baltasparnius pastebėti lengviausia, jei šiltnamyje pakabinsite lipnių geltonų gaudyklių. Jie taip pat mėgsta slėptis apatinėje lapų pusėje, o pajudinus augalus debesiu pakyla iš savo vietų. Kai karšta, insekticidai mažai veiksmingi, o ir būtinas karencijos laikotarpis neleis skinti derliaus. Todėl svarbu sustabdyti pirmąsias baltasparnių atakas, kai nedidelį kiekį galima sunaikinti augaliniais arba žaliojo muilo purškalais.

Kiek leis augti orai?

Agurkai yra reiklūs šilumai. Gaila, bet geru oru be šalnų mėgautis galime vos keturis mėnesius. O agurkams ir jų nereikia. Žemesnėje nei 15 ºC temperatūroje žiedai neapsidulkina, vaisiai neužsimezga. 10 ºC šilumoje sustoja augimas, o esant 5 ºC nutrūksta fotosintezė ir agurkai žūva. Žinoma, trumpalaikiai temperatūros kritimai sveikiems augalams didelės žalos nepadaro. Bet žinome, kad rugsėjo mėnesį vėsūs orai gali nusistovėti ilgam.

Pirmiausiai pažeidžiami lauke ant žemės besidriekiantys agurkai. Jie nykti pradeda jau rugpjūčio antroje pusėje.

Lauke ant atramų užkelti agurkai greičiau atsikrato ryto rasos, geriau perpučiami vėjo – vadinasi, būna ir mažiau ligų. Naktimis juos verta apgaubti daržo plėvele, kuri padės išsaugoti šilumą.

Šiltnamiuose ir oras, ir dirva atvėsta mažiau, o saulėtomis dienomis kaupiasi šiluma. Jei tik pavyko išvengti ligų ir kenkėjų, ten agurkai derės beveik mėnesiu ilgiau.

Vis dėlto augimo sezonas neišvengiamai baigsis. Nuskynę paskutinius vaisius, nepalikite džiūvančių stiebų ir lapų. Rudens orai ir visokios atliekos – tai pati geriausia terpė įsitvirtinti ligoms ir slėptis kenkėjams. Sveikas augalų dalis kompostuokite, pažeistas sudeginkite arba giliai užkaskite nuošaly.

Vieni geriausių agurkų priešsėlių – ankštiniai augalai (dobilai, lubinai, pupelės) ir rapsai. Užkaskite juos ir iš anksto paruoškite vietą kitų metų lysvei.