Dėmė ant paukščių sąžinės

Vieni įkyriausių braškių kenkėjų – paukščiai. Jie be didelio vargo gali sugadinti trečdalį arba net pusę derliaus. Be to, sparnuočiai sulesa būtent pirmąsias, pačias skaniausias ir didžiausias uogas.
Daugiausia žalos pridaro smilginiai strazdai. Šie paukščiai buriasi į kolonijas ir laikosi arčiau žmonių. Gal ką nors jų giesmės ir džiugina, bet mums, sodininkams, tai ženklas, kad derliui gresia pavojus. Atskrenda būrys ir per kelias minutes nulesa juodųjų serbentų, medlievos, aronijos krūmą ar nusiaubia vyšnią, trešnę. Apie avietes ir braškes net nėra ko šnekėti!

Dažnai uoginėms kultūroms nuo sparnuočių apsaugoti naudojami tinklai. To daryti taip pat nevertėtų – zylės, bukučiai ir kiti paukštukai lengvai į juos įsipainioja ir žūva. Naudokite tankius audeklus (pavyzdžiui, marlę, senas užuolaidas) arba denkite daržo plėvele. Pasitelkite humaniškesnius kovos būdus: sode statykite kaliauses, kabinkite blizgaus popieriaus ar folijos juosteles, kurios besiplaikstydamos vėjyje skleis šiurpokus garsus. Nupieškite plėšraus paukščio siluetą su gąsdinančiomis akimis ir pakabinkite ant medžio.

„Dekorą“ reikia dažnai keisti – paukščiai greitai perpranta, kad žmonės juos mausto. Suklaidinti galima ir kitaip. Baigiantis masiniam braškių žydėjimui, tarpueiliuose padedami uogų muliažai. Tai nedideli glotnūs akmenėliai, medžio ar putplasčio gabalėliai, nudažyti ryškia raudona spalva. Kai sunoks uogos, smalsūs paukščiai jau bus įsitikinę, kad šioje sodyboje jiems nėra ką veikti.

Ak tie šliužai!

Foto: Shutterstock


Kita bėda – sraigės, šliužai, išgraužiantys uogų minkštimą. Tarp augalų ir ant takelių išdėliojamos medinės lentelės. Šliužai mėgsta nakčiai po jomis pasislėpti – tereikia ryte surinkti. Sausu oru dirvą aplink krūmus pabarstykite pelenais (100–150 g/m2). Ši paprasta priemonė apsaugos ne tik nuo šliužų, bet ir nuo kekerinio puvinio, pasireiškiančio dėl drėgmės pertekliaus. Sumažės ir paprastosios seiliūgės lervų, siurbiančių augalų sultis. Dėl to susiraukšlėja lapai, o uogos būna netaisyklingos, blogai išsivysčiusios.

Kas nukando pumpurus?

Braškių ūkis Babtuose
Foto: Ramūnas Guiga


Braškės kenčia ir nuo avietinių žiedgraužių. Pastebėjote nukąstus žiedinius pumpurus? Tai signalas, kad braškyne prisiveisė būtent šių kenkėjų. Avietinių žiedgraužių patelės kiaušinėlius padeda į pumpurus. Kad palikuonims būtų saugu ir šilta, jos nukanda stiebelius, ir žiedai neišsiskleidžia.

Kai kenkėjų labai daug, tenka naudoti cheminius preparatus, bet tai daryti reikia mezgantis žiediniams pumpurams ir nuėmus derlių. Nokstant uogoms, insekticidų geriau vengti – cheminių medžiagų gali patekti į vaisius.

Gelbsti natūralios priemonės. 400 g tabako dulkių arba machorkos ir 40 g muilo suberiama į 10 l talpos indą ir pavirinama 15–20 minučių. Po dviejų valandų „kompotas“ perkošiamas ir juo nupurškiami augalai. Apgraužtus žiedpumpurius reikia surinkti ir sunaikinti.

Avietinių žiedgraužių sumažės, jei tarpueilius išklosite spygliuočių šakelėmis, o vietą braškynui parinksite toliau nuo aviečių. Nuėmę derlių pasirūpinkite švara – turi būti nupjauti sveiki arba bent pašalinti ligoti, parudavę lapai, o tarpueiliai supurenti, piktžolės išrautos.

Dažnai rekomenduojama tarpueiliuose sodinti česnakus arba svogūnus. Šie augalai nedaug gelbsti nuo ligų, labai apsunkina dirvos įdirbimą ir priežiūrą. Geriau juos sodinti laukelio pakraščiuose.