Bandymai eksperimentuoti
Pernai pamaniau, kad reikėtų paeksperimentuoti ir pabandyti užsiauginti įdomesnių daržovių. Sodinau baklažanus ‘Ronde de Valence’, violetines hibridines morkas ‘Purple Haze’, rainus burokėlius ‘Tonda di Chioggia’, moliūgus ‘Atlantic Giant’, kukurūzus ‘Zlota’. Kadangi labai mėgstu pomidorus (turbūt tą dieną man buvo saulės užtemimas), užsisakiau net 22 veisles. Kai pradėjau sodinti į plastmasines dėžutes, pamačiau, kad nebėra kur dėti namuose, nes visos palangės, stalai jau buvo nukrauti jomis. O juk dar laukia paprikos, baklažanai, porai, žiediniai kopūstai. Kurgi juos dėti? Todėl teko atrinkti ir pasodinti 11 veislių pomidorų. Ir ką jūs manote! Kai sudygo visa armija, mama tik už galvos susiėmė. Sako ji man: „Dukrele, kurgi tu juos visus dėsi? Dalink draugėms, gi žemės tiek neturime visiems susodinti!“
Jau kelerius metus iš eilės kaime ir prie namų sodinu daržoves. Prieskoninių augalų sėklų sudygdavo tik trečdalis, gyvybingiausios būdavo krapų, petražolių, šalavijų, bazilikų. Niekaip nepasisekė užauginti čiobrelių – nedygsta, nors tu ką!
Braškės iš frigo daigų
Tada pamaniau, kad dar reikėtų braškių, ir užsisakiau šaldytų frigo daigų. Pasodinau 60 įvairių veislių daigų. Mama pamatė, kad darže kišu į žemę kažkokius juodulius, ir vėl už galvos susiėmė. Sako: „Taigi, dukrele, čia gi niekas neužaugs. Aš braškes sodinu jau daug metų, žinau, kokie daigai turi būti. O čia nei lapų žalių nėr, nei kotų, tik juoduma. Nieko čia tau nesigaus.“ O aš gi jau prisiskaičiau apie frigo daigus. Sakau, žinau, kad prigis ir duos derlių dar šiais metais. Ji nepatikėjo, ir abi susilažinome. Ir ką gi pasakysit? Ogi mano tamsiosios gražuolės prigijo, pradėjo augti, leisti lapelius, žydėti, ir netrukus jau valgiau pirmąsias sultingas uogas!
Žemės gerinimo darbai
Kad pagerinčiau smėlėtą žemę, dėjau perpuvusio mėšlo, trąšų granulių, trintų kiaušinių lukštų, medžių pelenų, komposto. Pomidorų ir paprikų žemę dar gerinau skintomis dilgėlėmis, bananų žievėmis. Apie pastarąsias perskaičiau „Sodo spalvose“. Dariau raugą iš dilgėlių ir juo laisčiau. Šalia pomidorų sodinau bazilikus, nes jiems patinka ši draugija, taip pat serenčius, kad atbaidytų kenkėjus.
Tik du pakeliai? Oi, mažai!
Kaime pasodinau veislės ‘Black Beauty’ cukinijų. Maniau, dviejų pakelių sėklų bus mažai, tai nusipirkau dar du. Dievuli mano, kai jų pridygo, nors vežimu vežk! Visi mano artimieji buvo taip apdalinti tomis cukinijomis, kad, kai skambindavau ir klausdavau, ar reikia dar, tie tik gūžčiodavo pečiais ir kraipydavo galvas: „Iš kurgi jų tiek yra!? Gal hektarą pasisodinai?“ Taigi, sakau, tik keturis pakelius... Kadangi vasara buvo karšta, jos nesusirgo netikrąja miltlige, cukinijų turėjau dar spalio mėnesį. Dauguma daržovių nuimta, o jos dar vedė vaisius ir žydėjo. Net nuotrauką padariau, nes daug kas netikėjo.
Daržovių šiemet turėjau apsčiai, bet, aišku, teko ir pasistengti – vandens turbūt per visą gyvenimą nebuvau tiek daug nešusi. Tačiau tai atsipirko su kaupu.
Maloni staigmena
Bet didžiausias netikėtumas buvo tai, kad kaime atėjusi į daržą pamačiau besivijančius pažeme kažkokius gražius žalius lapus, šalia bulvių lysvių. Peržiūrėjusi kompiuteryje informaciją, supratau, kad iš tikrųjų tai – arbūzai. Iš kur jie atsirado, aš neįsivaizduoju, nes tikrai nesodinau. Gal kartais arbūzų sėklos buvo įsimaišiusios tarp kitų sėklų. Net nenutuokiu, kaip tai įvyko. Ir ką jūs pasakysite – ogi jie augo sau gražiausiai, vijosi, žydėjo ir vaisius mezgė. Taigi subrendo 6 arbūzai. Pirmąjį nuskynėme per anksti, nes buvo dar žalokas, tačiau sultingas. Na, o kiti – pasaka! Skanumas, saldumas neišpasakytas! Pagauta entuziazmo, pernai nusipirkau dar arbūzų ir melionų sėklų, tai sodinsiu šiemet. Jei pasiseks, gal ir vėl ragausiu skaniausius aromatingus vaisius.
Gausų derlių skaičiuojant...
Pomidorai. Iš visų pomidorų labiausiai patiko geltoni vyšniniai ir veislės ‘San Marzano’. Pernai tiek priaugo, juokdamiesi sakėme, kad jie – pirmam patiekalui, antram ir trečiam. Ko tik nedariau aš: sriubas viriau, troškinau, kepiau įdarytus, marinavau žiemai, spaudžiau sultis. Šiemet tikrai jau gavome daug vitaminų iš jų.
Moliūgai. Užaugo 7 dideli, kiekvieną tekdavo perpjauti į 5 dalis ir dalinti draugams, nes priešingu atveju tektų valgyti ilgai.
Morkos. Be violetinių morkų, pasisodinau ir paprastų ‘Rotin’, ‘Perfekcja’, ‘Karlena’. Labai geros, jų buvo daug ir sultingų.
Prieskoninės žolelės. Sėjau petražoles ‘Xenon’ ir krapus ‘Szmaragd’. Jų prisišaldžiau pusę šaldiklio.
Pupelės. Gausus buvo ir šparaginių pupelių derlius – valgiau, šaldžiau, konservavau, o kurių nespėjau nurinkti žalių, kai pagelto, išlukštenau sėklas ir pasilikau žiemai. Jų veislės – ‘Nata’ ir ‘Saxa’.
Agurkai. O štai agurkų buvo mažai, nes mama davė senų sėklų. Manau, reikia pasodinti. Juk jos gajos iki 8 metų. Daigai užaugo, tačiau žydėjo daug tuščių žiedų, prastai mezgėsi vaisiai.
Stebinančios burnočių kasos
Pernai teko pasisodinti ir gėlių. Nesudygo jurginų, astrų, kreivuonių sėklos. Tačiau grožėjausi kermėkų, gvaizdūnių, leukonijų žiedais. O uodeguotųjų burnočių sėklas iš pradžių pasėjau namie į platų indą. Tai kai pridygo! Vienas ant kito lipo. Teko išpikuoti ir vėliau pasodinau darže. Rudenį negalėjau atsistebėti gražiomis svyrančiomis bordinėmis kasomis. Ilgai dar rudenį namie, ant stalo aukštoje vazoje, trys tebestovėjo.
Štai mano ūkininkavimo praeitais metais istorija. Norėčiau palinkėti visiems sodininkams ir daržininkams gerų, derlingų metų, optimizmo, jei ko nepasisekė užauginti – kantrybės siekiant tikslo ir daug nuostabių, gražių dienų, praleistų sode ir darže.
