Šalčio aukų gretose

Mūsų klimato augalai turi genetiškai perduodamą savybę – atsparumą dideliems šalčiams. Rudenį augalų dalyse, turinčiose peržiemoti, t. y. šaknyse, šakniastiebiuose, visžalių medžių ir krūmų lapuose, padidėja cukraus koncentracija, keičiasi ląstelių sienelių struktūra, taip pat ląstelėse atsiranda baltymų, neleidžiančių susidaryti ledui.

Efektyviausiai šie procesai vyksta, kai 3–4 savaitės dienos yra saulėtos, o naktys šaltos, su rytinėmis šalnomis. Tačiau jei visą rudenį šilta, drėgna ir augalų šaknys gauna dar daug užsilikusių maisto medžiagų iš substrato (nepatartina daugelio augalų rudenį tręšti), jie tampa ne tokie atsparūs šalčiui. Taip pat rudenį negali užsigrūdinti būsimiems šalčiams ir augalai, augantys išdžiūvusiame substrate, negavę pakankamai maisto medžiagų, sergantys ar pažeistomis šaknimis (taip gali atsitikti vėlai augalus persodinant). Jauni augalai greičiau tampa šalčio aukomis nei senesni.

Žemė saugo

Žemėje kuo giliau, tuo šilčiau. Žemę papildomai nuo šalčio bei staigių temperatūros svyravimų saugo storas sniego ar lapų sluoksnis. Per didelius šalčius, esant besniegėms dienoms, 5–10 cm gylyje temperatūra nukrenta žemiau –5ºC, o 1 m gylyje nuo paviršiaus žemė labai retai užšąla.

Todėl gamtos surėdyta taip, kad augalų šaknys yra ne tokios atsparios šalčiui kaip jų augalų antžeminės dalys. Žiemą žemėje esančios šaknys gana gerai apsaugotos nuo šalčio. Kartais atsitinka taip, kad šaknis į paviršių išstumia žemėje susidarę ledo grumsteliai. Taip atsitinka dėl to, kad augalas buvo neatidžiai pasodintas ar jį į paviršių ištraukė paukščiai. Tokios šaknys žūsta sausame šaltame ore.

Foto: Shutterstock

Kai nėra sniego

Pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko besniegių žiemų. Neseniai iškritęs sniegas dažnai ilgai neišsilaiko. Tuo tarpu oro temperatūra labai nukrenta ir šalčiai išsilaiko net iki kelių savaičių. Dėl to šalčiui jautrių augalų šaknis reikia atitinkamai apsaugoti.

Daugumos „žieminių“ problemų leidžia atsikratyti mulčiavimas. Uždengta žemė mažiau atšąla per didelius šalčius ir neatsileidžia per didesnius trumpus atodrėkius. Daugumai augalų rūšių užtenka apie 2–3 cm storio mulčio sluoksnio. Tačiau, pavyzdžiui, magnolijų (Magnolia) šaknims per besnieges žiemas reikia dvigubai storesnio mulčio sluoksnio.

Šilumamėges guneras (Gunnera) žiemai reikia apgaubti apie 0,5 m aukščio vieliniu tinkleliu (beveik 1 m2 paviršiaus), po kuriuo pakišama sausų lapų, ir tinklelio paviršius uždengiamas agroplėvele, kad nesušlaptų. Pavasarį reikia laiku nuimti visas priedangas, o jei artėja šalna, pridengti dygstančius guneros lapus.

Mulčius pilamas ir kitos priedangos statomos tik po pirmųjų rimtų šalnų, kai žemės paviršius užšąla. Jei priedangos bus įrengtos per anksti, po jomis gali apsigyventi įvairių graužikų, kurie apgrauš augalus. Dažnai anksti pridengti augalai dar nėra pasirengę atlaikyti žiemos šalčius ir po šaltos žiemos iššąla.

Atodrėkis baisesnis už šaltį

Augalai žiemą daugiausia nukenčia nuo trumpalaikių atodrėkių. Jie praranda atsparumą šalčiui (sumažėja cukraus koncentracija ląstelių sultyse). Tirpstant ledui, vanduo žemėje neleidžia kvėpuoti augalo šaknims ir jos pradeda pūti. Todėl daug augalų rūšių, pavyzdžiui, chrizantemos (Chrysanthemum), kalninės rūšys, geriau žiemoja lengvose humusingose dirvose nei sunkiose molingose, kur ilgai laikosi drėgmė.

Konteineriuose ir vazonuose šalčiau

Augalai, palikti žiemoti lauke vazonuose ar konteineriuose, ištveria kur kas sudėtingesnes sąlygas nei žiemojantys grunte. Jiems reikia specifinės priežiūros ir apsaugos. Kuo mažesnis vazonas, tuo blogiau augalui. Mažuose vazonuose, neapsaugotuose nuo vėjo, substratas būna beveik toks pats šaltas kaip vazoną supantis oras ir visiškai išdžiūvęs. Blogiausia tai, kad vazone esantis substratas staigiai atšyla, bet taip pat staigiai ir atšąla. Dėl to daugiamečiais balkonų loveliuose augančiais augalais reikia ypač pasirūpinti.

Veiksmingiausiai vazonuose žiemojančius augalus apsaugoti nuo šalčio galima juos įkasus į žemę sode. Ką daryti, jei nėra tokios galimybės? Prieš pirmąsias rimtas šalnas vazonus su augalais reikia sustatyti ramioje, pavėsingoje vietoje. Jų dugnas ir sienelės apvyniojamos izoliacine medžiaga (pavyzdžiui, putplasčiu), į tuščias ertmes tarp vazonų priberiama durpių, pjuvenų ar sausų lapų. Taip pridengtus vazonus reikia palikti iki balandžio vidurio.

Gana gerai žiemoja terasose vazonuose auginamos kai kurios melsvės (Hosta), vilkdalgiai (Iris), šilokai (Sedum) ir šilropės (Sempervivum), blogiau peržiemoja gvaizdės (Armeria), čiobreliai (Thymus), ylalapiai flioksai (Phlox subulata) ir viržiai (Calluna). Svogūniniai augalai negali žiemoti vazonuose, pastatytuose terasoje, juos taip pat reikia įkasti sode į substratą.

Foto: Shutterstock

Augalų šaknų apsauga. 7 vertingi patarimai

APSAUGA ŽIEMAI

1. Žemė mulčiuojama aplink dvimečių augalų daigus, naujai pasodintus daugiamečius augalus ir visus augalus, kurie yra kilę iš šiltų kraštų.
2. Daugiau mulčio beriama prieš didelius šalčius.
3. Drėgmės nemėgstantys augalai, jei reikia, pridengiami nuo kritulių.
4. Balkonų loveliai apsaugomi izoliacine medžiaga, saugomi nuo saulės spindulių.
5. Jei augalų šaknys bus išstumtos į substrato paviršių, jas reikia užberti mulčiu.

ARTĖJANT PAVASARIUI

6. Neskubėkite nuimti apsaugos nuo šalčio, kad substratas aplink augalus neatitirptų per anksti.
7. Sausos ar sušalusios augalų dalys iškerpamos tik tada, kai pasirodo nauji ūgliai ar pumpurai.

Jei iššąla augalo šaknys, jo jau negalima išgelbėti. Net jei ir išgyvena, tai silpnai auga ir tampa neatsparus ligoms ir kenkėjams.

Žieminės „antklodės“

Natūrali žemės apsauga nuo šalčio yra kelių centimetrų storio sniego sluoksnis. Gera izoliacinė medžiaga – žievė. Ji apsaugo žemę nuo išdžiūvimo, jos nepusto vėjas, joje nėra augalams pavojingų ligų sukėlėjų pradų, artėjant pavasariui neleidžia augti piktžolėms. Daug teigiamų savybių turi skaidri (juodos spalvos greitai įkaista) agroplėvelė. Apsaugai nuo šalčio taip pat naudojamos eglišakės, durpės, sausi lapai. Alpinariumuose izoliacine medžiaga gali būti smulkūs akmenukai. Vazonų apsaugai naudojamas putplastis (ant jo statomi vazonai, jo prikaišoma į tarpus tarp vazonų), popierius.

DĖMESIO. Nuo storo, sunkaus sniego sluoksnio gali uždusti augalai. Todėl sniego, nukasto nuo takelio, negalima berti ant šalia esančių lysvių.