Kapų tvarkymas rudenį

  • Nuolatos prižiūrėkite, kad Jūsų artimojo kapo nedengtų storas nukritusių lapų sluoksnis. Tai ypač svarbu tada, kai jis yra po lapuočiais.
  • Pasirūpinkite augalais. Ruduo – pats geriausias metas formuoti krūmus ir medelius, karpyti gyvatvores. Nukirpkite visas nužydėjusias daugiametes gėles, palikdami 10-15 cm aukščio stiebus. Jautresnes šalčiui iškaskite. Spalį sodinkite svogūnines (tulpes, narcizus, snieguoles), iki rudens vidurio – visžalius, žemaūgius, besidriekančius, rutuliškus ar kūgiškus augalus (kadagius, tujas, pušaites, eglaites).
  • Reikėtų peržiūrėti, paruošti ir restauruoti kapavietės statinius: impregnuoti suoliukus, jei reikia – perdažyti medinius kryželius, tvoreles. Specialiais dažais galite padengti netgi betoninius apvadus.
  • Jeigu kapavietę norite pakelti, dabar tinkamas metas tai daryti. Iki pavasario užpilta žemė susigulės ir vienodai sukris.
  • Šaltuoju metų laikotarpiu apgalvokite pakeitimus, kuriuos pageidausite daryti pavasarį. Sudarykite dizaino ir želdinimo planelį. Pagal jį galėsite sodinti sezonines gėles, kiliminius augalus, keisti ar atnaujinti dangą.

Kapinės
Foto: Č.Deinarovič nuotr.

Trys dažniausios priežiūros klaidos

1. Gėlių darželis – bene dažniausia kapų priežiūros klaida. Prisodinama labai daug skirtingų rūšių, aukščio, faktūrų ir atspalvių augalų, kurie sukuria netvarkos įspūdį.

2. Dirbtinė danga atrodo neskoningai ir nenatūraliai. Žmonės praktiškumo sumetimais ją naudoja vis dažniau. Kapas atrodo sunkus, tarsi prižiūrimas atmestinai. Dėl šių priežasčių dirbtinės vejos naudoti nerekomenduojama. Tinkamesnė yra dekoratyvinė skaldelė. Ją prižiūrėti reikia mažiau. Juk dirbtinę dangą tenka plauti arba šluoti (kaip kilimą), prikalti prie lentų ar kito kieto paviršiaus, kad būtų tiesi ir nesusisuktų.

Tačiau skaldelė ant netinkamai paruošto pagrindo taip pat gali susipurvinti, po ja pradeda augti piktžolės. Taip nenutiks, jeigu padėsite kokybišką patiesalą. Naudodami įvairias pertvarėles iš skaldelės supilsite norimą raštą (gėles, kryželį ar pan.). Jį bet kada galima perteikti kitaip, papildyti kita spalva ir sukurti naują vaizdą.

Tačiau dekoratyvinė skaldelė nerekomenduojama, kai kapas yra po spygliuočiais medžiais. Spyglius, medžių sėklas bus labai sunku išrinkti. Pagal poreikius ir galimybes pasirinkite kitą dangą: specialią žolytę, mulčią, smėlį, juodžemį, akmenukus ar jų mišinį.

3. Netinkamas negyvų gėlių naudojimas. Dažniausiai pasirenkamos gėlės, kurių spalva visiškai nenatūrali, iššaukianti ir rėžianti akį. Jeigu vis dėlto nusprendėte jomis papuošti kapą, galite tai daryti. Tik žiūrėkite, kad tiek faktūra, tiek spalva būtų kuo natūralesnė ir panašesnė į gyvų gėlių (balta, vos vos gelsva arba tamsiai raudona). Galite patys daryti spygliuočių ir vienspalvių negyvų gėlių puokšteles arba įsigyti jau skoningai sukomponuotų. Jos atrodys gražiai ir bus praktiškos, jeigu nepadauginsite. Artėjant Vėlinėms tiks spygliuočių šakelių vainikai, puošti kankorėžiais. Jie ilgiau būna gražūs.

Pagrindinės želdyno kūrimo taisyklės

Prieš sodinant augalus, reikėtų patiesti dangą, kuri neleistų suvešėti piktžolėms. Naudojama neaustinė geotekstilė arba juoda austinė sodo plėvelė. Jeigu pasodinote augalų, prakirpkite skyles. Geotekstilė yra laidi vandeniui, bet neleidžia suvešėti piktžolėms, o sodo plėvelė tik pristabdo jų augimą. Tad geriau rinktis pirmąją. Jeigu didžiąją kapo dalį norite užpilti skaldele, o mažesnę palikti augalams, geotekstilę tieskite tik tose vietose, kuriose šie bus.

Svarbiausia taisyklė – neperkrauti kapo augalais ir iš anksto apgalvoti sodinimo planelį. Juos parinkite atsižvelgdami į augavietės sąlygas. Aukščiausius reikia sodinti šalia paminklo arba kapavietės šonuose, o žemesnius – viduryje arba priekyje. Dažniausiai naudojami dekoratyvūs žemaūgiai spygliuočiai arba lapuočiai.

Jeigu ant kapo krenta tiesioginiai saulės spinduliai, sodinkite šviesamėgius augalus pavyzdžiui, vilnotąsias notras, perkūnropes, gauruotąsias glažutes, ylalalapius flioksus, serenčius, begonijas. Jeigu jis po medžiais, rinkitės pakenčiančius dalinį arba visišką pavėsį: melsves, raktažoles, storalapes bergenijas, gvazdikinius serenčius, begonijas, spriges.

Vėlyvą rudenį kapus papuošite chrizantemomis ir astrais. Jie ištveria nestiprias šalnas. Šalčiui atsparūs viržiai ir erikos. Šie augalai ilgai dekoratyvūs.

Negalėsite dažnai lankyti kapo, lieti, tręšti ir prižiūrėti gėlių? Rinkitės visiškai nereiklias: gvazdikinius serenčius, vilnotąsias notras, eraičinus, perkūnropes, šilokus. Taip pat galite pasodinti porą didesnių krūmelių, pavyzdžiui, buksmedžių arba į šonus besiplečiantį kadagį, kuris po kelerių metų padengs nemažą kapo dalį. Jeigu žemė prasta, reikėtų įterpti geresnės (paruošto substrato, juodžemio).

Vietoj vejos naudokite žemaūgius kiliminius augalus: ylialapes žemenes, gebenes, ylialapius flioksus, žiemes, horizontaliuosius kadagius, Damerio ir gulsčiuosius kaulenius.

Žmonės išeina, o atmintis nemiršta. Mūsų tauta visada gerbė šventas vietas, o kapų priežiūra buvo savaime suprantama ne tik prieš mirusiujų pagerbimo dieną – Vėlines.