Kaip sodinti?
Tulpės (Tulipa) sodinamos saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Dirvoje turi neužsistovėti vanduo. Šių gėlių šaknys prasiskverbia į dirvą iki 40–50 cm gylio, todėl svarbu, kad puveningas sluoksnis būtų pakankamai giliai.
Geriausia tulpes sodinti rugsėjo viduryje – spalio pradžioje, nes tada dirva jau būna atvėsusi. Jos temperatūra turi neviršyti 10˚ C. Pasodinus per anksti labiau plinta ligos, per vėlai – svogūnai iki šalčių nespėja įsišaknyti ir nukenčia žiemą.
Pirmiausia sodinamos botaninių rūšių tulpės, šiek tiek vėliau – ankstyvosios ir galiausiai vėlyvosios veislės. Svogūnai sukišami į 10–15 cm gylį, lengvoje dirvoje – iki 5 cm giliau nei sunkioje. Kadangi jie gali būti labai skirtingo dydžio, dažniausiai taikoma ši taisyklė: sodinami trijų svogūno aukščių gylyje.
Gėlynuose tulpės dažniausiai sodinamos lizdais. Tarp svogūnų paliekami 8–15 cm tarpai. Auginant daug, jos išrikiuojamos eilėmis.
Pasodintus svogūnus būtina palaistyti, nes sausoje dirvoje jie gali pradėti šaknytis tik po mėnesio. Pašalus reikia pamulčiuoti 3–10 cm durpių sluoksniu. Beje, įvairios tulpės nevienodai ištvermingos žiemą.
Narcizams (Narcissus) tinka nevėjuota, šiek tiek užpavėsinta vieta. Bet jie yra įvairūs, todėl skirtingai mėgsta saulę: pusšešėlyje gerai auga vamzdeliniai ir trikuokiai, augalų su rožinėmis karūnėlėmis spalva būna ryškesnė, bet žonkiliniai gausiai žydi tik saulės atokaitoje. Tamsioje paunksmėje visi narcizai nustoja žydėti ir nyksta.
Tinkamiausias sodinimo laikas yra rugpjūčio pabaiga – rugsėjo pradžia, kai dirva po vasaros karščių jau būna atvėsusi. Stambūs svogūnai sodinami 15–20 cm, smulkūs – 7–10 cm gylyje. Lengvoje smėlingoje dirvoje, kuri vasarą įkaista, galima ir iki 30 cm gylyje. Tarp svogūnų paliekami 10–15 cm tarpai. Narcizai lepesni už daugelį tulpių, todėl pašalus žemę patartina pamulčiuoti apie10 cm durpių sluoksniu.
Hiacintams reikalinga saulėta arba mažai užpavėsinta vieta, apsaugota nuo šiaurės vėjų. Dirva turi būti laidi, kur neužsistovi vanduo, bet puveninga.
Hiacintai sodinami rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje. Jų svogūnai geriausiai šaknijasi, kai dirvos temperatūra yra 6–8˚ C. Patys stambiausi svogūnai sodinami apie 15 cm, o smulkūs – 7–10 cm gylyje. Tarp jų paliekami 7–12 cm tarpai. Pašalus dirvos paviršius užpilamas iki 15 cm storio mulčio sluoksniu.
Margutės (Fritillaria) sodinamos rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Tuo metu sausai laikomų svogūnų šaknys pradeda augti, todėl sodinti reikia labai atsargiai, kad jos nenulūžtų.
Daugiažiedžių margučių svogūnai patys didžiausi. Jie sodinami 20–30 cm gylyje, paliekant tokio pat dydžio tarpus. Smulkesni svogūnai, „vaikučiai“ sukišami dirvą sekliau ir tankiau. Paprastųjų margučių svogūnai kitokie: plokšti, apie 1 cm aukščio. Jie sodinami maždaug 7 cm gylyje. Nors margutės nereiklios, vis dėlto geriau peržiemoja 5–7 cm storio durpių sluoksniu pamulčiuoti svogūnai.
Dekoratyvinių česnakų (Allium) yra labai daug ir įvairių. Štai, pavyzdžiui, didysis česnakas (Allium giganteum) užauga iki 150 cm aukščio, o labai gražūs auksažiedžiai (A. moly) – vos 20 cm.
Šie augalai sodinami rugsėjo mėnesį ir spalio pradžioje. Pagal svogūnėlius sprendžiama apie sodinimo gylį. Geriausias – siekiantis trijų svogūnų aukštį. Pasodinti pamulčiuojami 5 cm storio durpių sluoksniu.
Ispaninė linksmė (Hyacinthoides hispanica) vadinama įvairiais vardais: ispaniniu hiacintu, ispanine scyle, endimionu. Panaši į hiacintą, bet retesniu žiedynu. Mėgsta pusiau pavėsį, nepakenčia sausros. Vienoje vietoje gerai auga 4–5 metus.
Svogūnų ilgai laikyti negalima, nes perdžiūvę blogai įsišaknija. Iškasti ar įsigyti sodinami 6–10 cm gylyje, paliekant 10–15 cm tarpus. Dirvos galima ir nemulčiuoti, bet plonas mulčio sluoksnelis padeda išlaikyti drėgmę.
Kamasijos (Camassia quamash) gerai auga atviroje, saulėtoje arba šiek tiek užpavėsintoje vietoje.
Sodinamos rugsėjo mėnesį, ilgai nelaukiant. Sode augančios kamasijos į naują vietą perkeliamos vos iškastos. Dideli svogūnai įkišami į 10–15 cm, maži – į 8–6 cm gylį. Tarp jų paliekami 15–20 cm atstumai. Dirva mulčiuojama plonai.
Vienažiedė (pavasarinė) leukoja (Leucojum vernum) mėgsta drėgnas vietas, bet šlapiose gali iššalti. Gan reikli, gerai auga purioje puveningoje žemėje.
Svogūnai sodinami rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Pasodinus vėlai, pavasarį augalai nepražysta. Svogūnų džiovinti nereikia. Sodinami 7–10 cm gylyje, paliekant apie 10 cm tarpus. Dirva pamulčiuojama plonai.
Paukštpienės (Ornithogalum) sodinamos rugsėjo–spalio mėnesiais. Soduose auginamos kelios rūšys.
Svogūnėlių sodinimo gylis turi būti 6–8 cm. Stambiausi iš jų arba lengvoje dirvoje sodinami 10–12 cm gylyje. Tarp jų paliekami 10–15 cm tarpai. Dirva mulčiuojama plonai.
Snieguolės (Galanthus) gerai auga nekarštoje, puveningoje ir visą vegetaciją drėgnoje dirvoje. Nemėgsta labai sausos ir užmirkusios. Vienoje vietoje gali augti 4–5 metus.
Svogūnėliai sodinami rugsėjį, grupelėmis (po 5–10). Gylis – apie 10 cm. Atstumai turi būti 5–10 cm. Auginant daugiau snieguolių, tarp grupelių paliekami 20–30 cm tarpai. Plonas mulčio sluoksnelis reikalingas drėgmei palaikyti.
Šviesioji sniegžydrė (Chionodoxa luciliae) nereikli. Auga šviesiose ir pusiau šešėlingose vietose.
Svogūnėliai sodinami rugsėjį–spalio pradžioje, 5–10 cm gylyje, paliekant 7–10 cm tarpus. Gražiausiai atrodo augančios nedidelėmis grupelėmis (po 5–15). Šalčiui sniegžydrės atsparios, tad užtenka vos 3 cm mulčio sluoksnio.
Žydrės (Muscari) – populiaros ir nereiklios darželių gėlės. Gerai auga šviesiose vietose ir pusšešėlyje. Greitai sutankėja, gali pasisėti, susidaro daug dukterinių svogūnėlių. Sėjinukai pražysta po 3–4 metų. Retesnių rūšių augalai lepesni, lėtai dauginasi.
Sodinamos rugsėjo–spalio mėnesiais nedidelėmis grupelėmis (po 5–15). Gylis – 6–8 cm. Tarp svogūnėlių paliekami apie 10 cm tarpai. Dirva pamulčiuojama plonai.
Puškinijos (Puschinia scilloides) – kiek retesnės, bet nereiklios gėlės. Gerai auga saulėtoje arba pusiau užpavėsintoje vietoje, laidžioje dirvoje. Vienoje vietoje gali gyventi 5–7 metus.
Svogūnėliai sodinami rugpjūčio pabaigoje – rugsėjį. Stambesni – 10–12 cm, o smulkūs – 5–7 cm gylyje. Pašalus dirva užpilama apie 5 cm storio durpių sluoksniu.
Scilės (Scilla) yra gan įvairios. Dažniausiai auginama sibirinė scilė (S. sibirica). Nereikli, gerai jaučiasi saulėtoje vetoje ir pusšešėlyje. Gražiai atrodo nedidelės grupės, kai tarp augalų būna palikti 5–10 cm tarpai. Vienoje vietoje auga 4–5 metus. Gali pasisėti.
Scilės sodinamos rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Šį darbą atlikus vėlai, pavasarį mažai žydi. Sodinimo gylis – apie 5–7 cm. Dirva pamulčiuojama plonai.
Krokai (Crocus) labai įvairūs. Gėlynuose, soduose, skveruose ir parkuose auginamos kelios rūšys ir nemažai veislių. Tinka saulėta vieta ir pusšešėlis. Nepersodinti gali augti apie 5 metus. Gražiausiai atrodo nedidelės skirtingų veislių augalų grupės.
Gumbasvogūniai sodinami rugsėjį–spalio pradžioje: didžiausi – 8–10 cm, smulkesni – 5–7 cm gylyje. Atstumai tarp jų turi būti 8–10 cm. Mulčiuojami plonai.
Pavasarinis erantis (Eranthis hyemalis) dar retas gėlynuose. Labai gražiai atrodo auginamas kartu su snieguolėmis. Vegetacijos metu reikalinga neperdžiūstanti vieta, tinka pusšešėlis.
Gumbasvogūniai sodinami ilgai nelaukiant, kad neperdžiūtų. Tinkamas laikas – rugsėjis, bet anksčiau įsigytus sodinkite iš karto. Sodinimo gylis – apie 5 cm. Atstumai tarp augalų turi būti apie 10 cm. Mulčiuojami plonai.
Eritroniai (Erythronium) auginami kelių rūšių ir veislių. Ne visi gerai auga Lietuvoje.
Sodinami rugpjūčio pabaigoje – rugsėjį. Svogūnų sodinimo gylis – apie 10 cm. Tarp jų paliekami 10–15 cm tarpai. Sibirinės rūšys žiemoja gerai, o kilusias iš Amerikos reikia pridengti.
Svogūniniai vilkdalgiai (Iris) taip pat žiemoja nevienodai. Rūpesčių nekels Danfordo (I. danfordiae) ir tinklinis (I. reticulata) vilkdalgiai. Tai smulkios rūšys, sodinamos nedidelėmis grupėmis 8–10 cm gylyje. Mulčiuojamos apie 5 cm storio sluoksneliu. Sunkiau auginami olandiški vilkdalgiai. Jie stambūs, sodinami 10–15 cm gylyje ir prieš žiemą uždengiami.
