Garantuotai sveika karta
Rudenį sodinti žieminių česnakų skiltelės vegetacijai baigiantis išaugina žiedynus, kuriuose susiformavusios orinių svogūnėlių ropelės. Jos būna vienskiltės, įvairaus dydžio (0,5–1 cm), plokščiai apvalios, su veislei būdingos spalvos dengiamuoju lukštu. Ropelių gali būti 20–30. Stambesnes galima suvartoti maistui, kitas – padžiovinti saulėje ar vėdinamose patalpose ir laikyti iki sėjos.
Oriniai svogūnėliai neturi ramybės periodo. Juos galima sėti tų pačių metų rudenį ar pavasarį, balandžio pabaigoje.
Sėjama 2–4 cm gylyje, tarp eilių paliekant 10 cm atstumus. Sėjinukai gali augti tarp kitų daržovių – atskira vieta nebūtina. Paaugusį pernelyg tankų pasėlį naudinga išretinti. Paskui priežiūra tokia pati kaip kitų česnakų.
Vienmečiai sėjinukai primena vasarinius česnakus. Ryškaus stiebo neturi, lapai daug smulkesni nei žieminių česnakų. Žiemai juos galima palikti dirvoje neiškastus, tik reikia pamulčiuoti. Antrais ar trečiais metais vienskiltės roputės suformuoja skilteles. Jos būna stambesnės nei įprastai augintų česnakų. Iš orinių svogūnėlių išaugę česnakai gerai išsilaiko žiemą, atsparūs ligoms.
Visada patikimai dera lietuvių selekcininkų sukurti vidutinio ankstyvumo ‘Žiemiai’. Jie užauga per 90–100 dienų. Roputės būna 5,5–6,5 cm skersmens, plokščiai apvalios, iš 6–8 skiltelių. Dengiamieji lukštai balti, o skiltelių – gelsvi su violetiniu atspalviu. Šie česnakai suformuoja stambius žiedynstiebius, daug orinių svogūnėlių.
Paįvairinimui pravartu pasisodinti veislių ‘Orlik’, ‘Arkus’, ‘Hermas’ česnakų kietais baltais lukštais. Gerai žiemoja ‘Jubiliejnyj gribovskij’, ‘Doneckij violetovyj’, ‘Parus’.
Sodinimo laikas
Tradiciškai žieminiai česnakai sodinami spalį, kad iki šalčių spėtų išleisti šakneles. Kelių pastarųjų metų patirtis rodo, kad šiltėjant klimatui datą galima koreguoti, sodinimą vėlinti. Skiltelės per naktį pamirkomos 0,1 proc. kalio permanganato (geriausia stikliniame inde – jį lengva išplauti) arba pelenų tirpale (šaukštas pelenų pusę valandos verdamas 1 l vandens).
Sodinama 5–7 cm gylyje 8–10 cm atstumais, paliekant 20 cm tarpueilius. 1 m2 apsodinti reikia 50 skiltelių.
Žieminiai česnakai gerai pakenčia šalčius, tačiau sniegas pastarąsias žiemas pasirodydavo gana vėlai, jo buvo nedaug. Tad naudinga mulčiuoti 2–5 cm storio durpių, perpuvusio mėšlo ar komposto sluoksniu. Mulčias saugo nuo didesnių šalčių, pavasarį padeda saulei greičiau įšildyti dirvą, palaiko drėgmę, neleidžia susidaryti kietai plutelei.
Ką daryti vėliau?
*Pavasarį, pradėjus augti laiškams, lysvę patartina patręšti azoto trąšomis, po poros savaičių – dar kartą. Taupant trąšų galima berti prie kiekvienos augalų eilutės. Pirmą kartą geriau naudoti amonio, vėliau kalio salietrą. Gegužės viduryje pasėlį galima palaistyti kompleksinėmis trąšomis (30–40 g/m2), birželio pabaigoje – mažesniu kiekiu (20–30 g/m2). Česnakų šaknys telkiasi 15–20 cm gylyje, susidaro mažai smulkių šaknelių, jų siurbiamoji galia nedidelė, todėl svarbu, kad dirva būtų puri.
*Šaltą drėgną pavasarį česnakus apninka sklerotinis puvinys (ilgai nepasirodo daigeliai arba sudygę net sulapoję apatiniai lapai pagelsta, sunyksta), fuzariozės (roputėms bręstant bąla ir vysta lapų viršūnėlės), žaliasis pelėsis. Išgelbėti augalus galima purškiant fitoncidinių augalų nuovirais ar cheminiais preparatais.
*Birželio pabaigoje auga žiedynstiebiai, formuojasi oriniai svogūnėliai. Stipresnieji paliekami sėklai, o kitus reikia išskinti prie pat viršutinio lapo.
*Kai orinius svogūnėlius gaubiantis lukštas pradeda skilti, o laiškai gelsti ir džiūti, laikas kasti ropeles. Jų nereikėtų rauti, nes dažnai nutrūksta žiedstiebiai. Geriau iškelti šakėmis – tuomet bus sveikas dugnelis. Kad tinkamai subręstų oriniai svogūnėliai, roputės su žiedstiebiais kasamos keliomis dienomis vėliau. Tačiau nelaukiama, kol lukštas sudžius, sėjinukai pradės byrėti ar drėgnu oru dygti. Kai drėgna ar lyja, česnakai džiovinami vėdinamoje patalpoje, o paskui nukerpamos šaknelės ir lapai, paliekami tik 2 cm ilgio stagarėliai.
Nemėgsta rūgščių dirvų
Česnakai geriausiai auga puveningose, mėšlu ir mineralinėmis trąšomis tręštose priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose, kurių pH 6,6–7,0, saulėtose vietose. Šios daržovės nemėgsta rūgščių dirvų. Sunkesnes dirvas reikia ruošti rūpestingiau – giliai sukasti, į 1 m2 įterpti 1–2 kibirus komposto ir apie 2 kg medžio pelenų, o rūgštesnes būtina pakalkinti.
Geriausias priešsėlis yra ankstyvieji kopūstai, burokėliai, agurkai, moliūginės ir ankštinės daržovės. Prastai jie auga po svogūnų, bulvių, vasarinių česnakų, kai šalia žirniai, pupelės. Į tą pačią vietą sodinti geriausia po 3–4 metų.
Atsargos laikomos vėsesnėje patalpoje
Sėjinukai geriau išsilaiko vėsesnėje patalpoje (1–3 ºC), kur oro drėgnis 80–90 proc. Žiemą sandėliuoti ir vartojimui atrinkti reikėtų gerai subrendusias, išdžiovintas, nesutrūkinėjusiais lukštais, mechaniškai nepažeistas roputes. Atsargos kelis kartus per žiemą peržiūrimos.
Česnakai laikomi susukti į popierių, kartoninėje dėžėje ar krepšyje susluoksniuoti su samanomis. Mažesnį kiekį galima užpilti aliejumi ar sudėti šaldytuvo apačioje esančiame stalčiuje.
