Kodėl šakniavaisiai išsigimę?

Kreivi ir negražūs šakniavaisiai dažniausiai išauga dėl šaknų gumbo. Kita priežastis – netinkamas dirvos paruošimas. Reikia griežtai laikytis sėjomainos, augalus sėti tik į neutralios reakcijos dirvą. Be to, svarbu nepagailėti pelenų. Šiuo atveju sviestu košės nepagadinsi. Ir iš tiesų – kuo pelenų daugiau, tuo skanesni ir lygesni šakniavaisiai. Jokiu būdu negalima, ruošiant lysves, įterpti šviežio mėšlo, nes nei ropės, nei ridikai jo nepakenčia ir normalių šakniavaisių nesuformuoja. Geriausia naudoti visiškai subrendusį kompostą.

Netolygus dirvos drėkinimas šakniavaisius gali paveikti neigiamai – dažniausiai suskirsta. Dėl vandens trūkumo jie būna išsigimę, kieti, visiškai nevalgomi.

Kodėl ropės neskanios?

Geriausia oro temperatūra ropėms yra 15–18 °C šilumos, auginant aukštesnėje jų skonis labai suprastėja.

Jokiu būdu dirvos negalima tręšti mėšlu, net iš dalies perpuvusiu, nes šakniavaisiai užaugs negražūs, jų skonis bus vidutiniškas.
Ropių nereikėtų pamiršti palaistyti – net mažiausia sausra darys neigiamą įtaką šakniavaisių skoniui.

Labai ropių skonis pagerėja naudojant pūdinį ir didelį kiekį pelenų.

Ropės

Kaip išvengti ertmių šakniavaisiuose?

Negalima tręšti ropių šviežiomis organinėmis trąšomis, nes šakniavaisiuose susidaro ertmės, suprastėja skonis, jie prastai laikosi sandėliuojami.

Kad ridikai būtų skanūs

*Negalima tręšti neperpuvusiomis organinėmis trąšomis (galvijų, paukščių mėšlu), nes šakniavaisiai prasčiau laikysis, pablogės jų kokybė. Ridikai užauga negražūs, prastoko skonio. Be to, juos puola kopūstinės musės.

*Ridikus reikėtų sėti griežtai nustatytu metu, kitaip jie išaugins žiedkočius, o šakniavaisiai bus kieti ir nevalgomi.

*Dirva turi būti pakankamai drėgna. Dėl drėgmės stygiaus suprastėja šakniavaisių kokybė, o nemalonus „ridikiškas“ aromatas sustiprėja. Kai trūksta drėgmės, ridikai išauga kieti, kartūs, mažai sultingi. Jei laistoma netolygiai, jie gali suskeldėti.

*Nepagailėkite pelenų – pagerins šakniavaisių skonį.

Ridikai

*Peraugę ar šalnų užklupti vasarinių ridikų šakniavaisiai žiemą beveik nevartotini. Laiku nuėmus derlių, jie būna kieti ir sultingi, nesuskirsta. Žieminiai ridikai išsilaiko iki pat pavasario.

*Pasistenkite, kad dirva būtų puri. Ridikai labai jautrūs. Norint išvengti nuolatinio purenimo po kiekvieno lietaus ar laistymo, geriausia pamulčiuoti tarpueilius. Tiks smulkinta medžių žievė, pjuvenos, nukritę lapai.

*Kad skonis būtų švelnesnis, ridikai kaupiami nuo pat šakniavaisių formavimosi pradžios. Idealu, kai kaupimas derinamas su papildomu tręšimu. Naudojama pūdininė žemė. Gerai, kai jau yra pirmojoje vasaros pusėje išravėtų piktžolių pūdinio.

*Neleiskite, kad augalus pažeistų šaknų gumbas – suprastės skonis. Mano nuomone, net pažeistų šakniavaisių vartoti maistui nevertėtų. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į svarbų dalyką: net jei ridikai susirgo normaliai susiformavę, skonis suprastės – pasidarys „mediniai“ ir beskoniai.

Kodėl japoniniai ridikai kreivi ir smulkūs?

Pagrindinės priežastys:

*molinga dirva – japoniniai ridikai (dažnai juos vadiname daikonais) gerai auga tik trąšiose, humusingose, lengvose, smėlingose dirvose;
*šaknų gumbas;
*per tankiai pasėti augalai.
Kad šakniavaisiai būtų skanūs, reikia atsižvelgti į išvardytus dalykus ir į dirvą įterpti didelį kiekį pelenų.

Kodėl šakniavaisiai pūva?

Taip nutinka, kai augalus pažeidžia bakteriozė. Ji dažniausiai išplinta žemuose, po lietaus prastai pradžiūvančiuose sklypuose. Negalima ir perlaistyti.

Kodėl šakniavaisiai prastai išsilaiko?

Japoninių ridikų šakniavaisiai lengvai lūžta ir tampa netinkami sandėliuoti. Didelius reikėtų atsargiai pakelti sodo šakėmis ar kastuvu ir siūbuojant išimti iš dirvos.
Labai prastai laikosi apšalę šakniavaisiai. Iš pradžių pažeidimai nepastebimi, bet vėliau žievelė susiraukšlėja, viduje atsiranda ertmių, minkštimas įgyja kartoką prieskonį. Apšalusius šakniavaisius reikėtų suvartoti iš karto.
Šakniavaisiai su nenupjautais lapais greitai suvysta, prastai laikosi.

Kodėl ropiniai kopūstai (mums geriau žinomi kaliaropių vardu) užaugo kieti ir neskanūs?


Priežastys įvairios:

*augalai ėmė leisti žiedkočius ir pražydo, todėl stiebavaisiai sukietėjo, pranyko ropiniams kopūstams būdingas subtilus ir švelnus skonis;
*augalai buvo pasodinti per tankiai, todėl stiebavaisiai ištįso, skonis suprastėja; per retai sodinti kaliaropių taip pat nereikėtų, nes susiformuotų stambūs, bet kieti stiebavaisiai;
*drėgmės trūkumas: net ir trumpai negaudami vandens stiebavaisiai smulkėja, „medėja“ ir visiškai netinka maistui;
*užsikrėtimas šaknų gumbu;
*pavėluotas derliaus nuėmimas – peraugę stiebavaisiai neskanūs, kieti ir plaušingi.

Ropinių kopūstų stiebavaisiai turi nepertraukiamai augti. Perdžiūvus dirvai, jie nesivysto, o viršutinė dalis sukietėja. Jei perdžiūvusi dirva gausiai palaistoma, augalai vėl pradeda smarkiai augti. Sukietėjusi apdangalinė dalis neištveria ir stiebavaisiai sutrūkinėja. Vadinasi, ropiniai kopūstai gali supūti arba masiškai puolami šliužų. Dirva neturi perdžiūti net trumpam. Apipuvę ar šliužų apgraužti stiebavaisiai atrodo ne itin viliojamai, o ir skonis prastesnis. Jei jie vis dėlto sutrūkinėjo, geriausia iš karto suvartoti.

Norėdami užsiauginti skanių ropinių kopūstų:
*sodinkite juos tik į lengvą, trąšią, organinių medžiagų turtingą neutralios reakcijos dirvą;
*papildomai patręškite pelenais ir boro trąšomis.

Kodėl neišsilaiko česnakai?


Galimos dvi priežastys. Pirmoji – česnakus pasodinote prieš žiemą (žieminiai laikosi prasčiau nei vasariniai). Antroji priežastis – ne laiku nuėmėte derlių. Nedera rauti nesubrendusių česnakų. Be to, negalima jų ir pernokinti. Per vėlai nuimtų, pernokusių galvučių apdangalai sutrūkinėja ir jos prastai laikosi sandėliuojamos.

Kodėl krienai kieti ir „sumedėję“?

Sunkioje molingoje dirvoje krienų šaknys smarkiai išsišakoja ir sukietėja, užauga labai karčios. Jos sumedėja ir dėl drėgmės stygiaus.

Kitas veiksnys, turintis įtakos šakniastiebių kokybei, – krienų amžius. Jie auginami ne ilgiau kaip 2–3 metus. Senesni būna „mediniai“, šakoti, „daugiagalviai“ ir negražūs. Senų šaknų šerdys dažnai supūva. Tad nevertėtų palikti neiškastų šakniastiebių ilgiau nei 2–3 metus.