Tinkamam augalo augimui ir vystymuisi užtikrinti būtinas vanduo. Tiesa, jo kiekis labai varijuoja priklausomai nuo augalo rūšies. Vandenį dažniausiai augalai įsisavina per šaknis iš substrato, nors epifitai didžiąją vandens dalį susiurbia per lapus, ne per šaknis. Drėgmės garinimas vykdomas visu virš žemės sluoksnio esančiu augalo paviršiumi, o ypač – pro lapus. Dėl šios priežasties susidaro siurbiamoji galia, dėl kurios vanduo nuolat įsisavinamas iš dirvos. Taigi svarbu nepamiršti, kad substrate visada turi būti pakankamas drėgmės kiekis, užtikrinantis augalo poreikių patenkinimą.
Vis tik augalui ne ką mažiau nei vandens reikia ir oro, susikaupiančio tarp substrato dalelių esančiose ertmėse. Jei šios ertmės bus užpildytos vandeniu, šaknys ims pūti, o augalas neišvengiamai žus. Dėl šios priežasties kambarinių augalų laistymo klausimas laikomas gana delikačiu reikalu, juk aplink jų šaknis žemių būna tikrai nedaug. Deja, drėgmės perteklius dirvoje – viena dažniausiai pasitaikančių augalų žūties priežasčių.
Kaip dažnai laistyti kambarinius augalus?
Skirtingiems augalams reikia skirtingo vandens kiekio ir laistymo režimo. Taigi daugelis veiksnių turi įtakos tam, kaip dažnai teks laistyti vieną ar kitą augalą. Laistymo dažnis niekada nebūna universalus dalykas. Daug kas priklauso nuo augalo ir vazono dydžio, aplinkos sąlygų ir ypač nuo metų laiko. Taigi būtina vadovautis šiomis rekomendacijomis ir augalą laistyti tinkamai. Mūsų namuose prieglobstį randa dykumų, pelkių ir kintančio drėgnumo klimato augalai, taigi juos laistyti taip pat derėtų skirtingai.
Dažnai vos pamatę pavytusius augalo lapus daugelis iš mūsų puola juos laistyti gausiau. Vis tik toks sprendimas tinkamas ne visada, nes vystančių lapų priežasčių gali būti pačių įvairiausių. Visų pirma palieskite vazone esančią žemę: jei ji sausa, augalą iš tiesų derėtų palaistyti. Vis tik jei dirva drėgna, augalas galimai vysta dėl pernelyg gausaus laistymo. Tokiais atvejais deguonies pakankamai negaunančios augalo šaknys po truputį žūsta, tada ant jų apsigyvena puvimą skatinančių bakterijų – augalas ima sirgti. Jei situacija būtent tokia, derėtų augalą laistyti mažiau, leisti šaknims pakvėpuoti, o augalui – pailsėti nuo vandens. Dar augalai vysti gali dėl kenkėjų ir ligas sukeliančių mikroorganizmų daromo poveikio. Tokiais atvejais taip pat derėtų augalą laistyti mažiau.
Kambarinių augalų lapai gali vysti dėl saulės spindulių jiems daromo poveikio, kai sulaukiama pirmosios giedros dienos po ilgą laiką trukusio niūrių orų laikotarpio. Taigi prieš sunerimdami dėl netinkamo augalo laistymo atmeskite kitas galimai daromas klaidas, dėl kurių kambariniams augalams iškyla liūdnos lemties pavojus.
Nerekomenduojama augalų laistymo paversti reguliariu ritualu, atliekamu, pavyzdžiui, kiekvieną sekmadienį. Tinkama pertrauka tarp augalo laistymų būna vis kitokia, priklausomai nuo jo tipo. Gali būti, kad vasarą balzaminą teks laistyti kasdien, o štai žiemą tam tikrų rūšių kaktusams vandens nereikia visiškai.
Svarbu, kad žemė vazone būtų pakankamai drėgna. Jokiais būdais negalima leisti, kad būtų staiga pereinama nuo drėgmės trūkumo prie jos pertekliaus. Taigi laistyti augalą derėtų reguliariai ir tolygiai. Kambarinių augalų vandens poreikis susijęs su specifiniais tam tikro augalo ypatumais: virš žemės paviršiaus esančių organų tipu, šaknų sistemos galingumu ir t. t. Be jokios abejonės, skirtingų augalų laistymo ritmas priklauso nuo metų laiko ir laikymo sąlygų pokyčių.
Augalų, kurių lapai mėsingi ir sultingi (agava, alijošius ir pan.), vandens poreikis mažesnis nei tų, kurių lapai dideli, – tokius augalus kartais reikia palaistyti net ir du kartus per dieną. Dar vertėtų žinoti, kad tik ką šaknis į žemę įleidusiam mažyliui vandens reikia kur kas mažiau nei suaugusiam augalui. Svogūniniams augalams vandens perteklius yra kenksmingas, todėl geriausia juos laistyti nukreipiant vandens srovę ne į svogūnėlį, o į vazono kraštus arba laistyti vandens įpilant į lėkštutę po vazonu. Kai kurie augalai itin jautriai reaguoja į vandens trūkumą, vienas tokių – araukarijos. Jei šio augalo šakelės nusvyra, joks laistymas jau nebepadės.
Žiemos ramybės periodu kambarinių augalų augimas sulėtėja arba visiškai sustoja, todėl šiais mėnesiais jiems vandens reikia kur kas mažiau, taigi ir laistyti juos vertėtų rečiau. Kartais pakanka vos 2-3 palaistymų per mėnesį, nes labai svarbu vengti pernelyg aktyvaus žemės drėkinimo. Pavasarį ir vasarą, kai kambariniai augalai gyvena augimo ir žydėjimo režimu, vertėtų juos laistyti dažniau (1-3 kartus per savaitę). Svarbu nepamiršti, kad net ir nereikšmingas išdžiūvimas gali padaryti žalos jauniems kambarinių augalų ūgliams, pumpurams ir žiedams.
Vandens poreikis auga kylant aplinkos temperatūrai ir didėjant šviesos intensyvumui. Augalams nedideliuose vazonuose ir tiems, kurie senokai nebuvo persodinti, reikalingas dažnesnis laistymas, lyginant su tais augalais, kurie auga dideliuose vazonuose ar tik ką buvo persodinti. Augalai keraminiuose vazonuose turėtų būti laistomi dažniau nei tie, kurių vazonai pagaminti iš plastiko. Dar vertėtų žinoti, kad tuos augalus, kurie yra pasodinti į dvigubus vazonus, pakanka laistyti rečiau.
Auksinė kambarinių augalų laistymo taisyklė skamba štai taip: geriau laistyti po mažiau ir dažniau nei rečiau ir gausiau.
