Parduotuvėse – visus metus
Sanpaulijos beveik neturi ramybės periodo, žydi su trumpomis pertraukomis visus metus. Ir įsigyti jų galima bet kada. Tik parduotuvėse augalai būna be veislių pavadinimų. Nepatyrusiam augintojui arba sanpaulijas tik kaip interjero dekoraciją perkančiam žmogui to visiškai užtenka. Baltai, rausvai, žydrai, mėlynai, violetiškai ir raudonai žydintys augalai derinami su kitais arba tarpusavyje.
Kad žydėtų ilgai, pirkite tik pirmus žiedelius išskleidusias gėles. Kiti pumpurai dar augs ir žiedais pasidžiaugsite apie du mėnesius. Augaliukai turi būti tvirti. Jei lapai suvytę – pirkti pavojinga, nes gali būti pažeistos šaknys.
Iš parduotuvės pirkinį vežkitės tiesiai namo. Ypač atsargumo būtina imtis žiemą: supakuoti augalą, kuo trumpiau laikyti lauke, nepalikti šaltoje automobilio bagažinėje net minutėlei užsukus į kitą vietą.
Kelis kartus apsilankius gėlių parduotuvėse galima surinkti keliolikos veislių pramoninių sanpaulijų kolekciją. Interjerui papuošti jos visiškai pakanka.
Išrankiam augintojui
Kolekcininkų netenkina parduotuvių siūlomos pramoninės sanpaulijų veislės. Ieškoma kitokių augalų – išsiskiriančių kerelio, žiedų dydžiu, žiedų ir lapų spalvomis. Bendraminčių lengviausia susirasti internetu – juk šiais laikais galima bendrauti su visu pasauliu.
Ne visada internetu pasitikintys žmonės nuostabias naujų veislių sanpaulijas ir kolekcijas gali pamatyti kambarinių gėlių parodose. Tai Lietuvos gėlių mylėtojų namuose užaugintos gražuolės. Žiūrint ne į nuotraukas, o į gyvus augalus, sunku patikėti, kad jų esama tokių įvairių. Kasmet rugsėjo mėnesį Vilniaus pedagoginiame universitete vykstančioje gėlių parodoje galima keistis, įsigyti naujų sanpaulijų.
Namuose
*Sanpaulijoms labiausiai reikia pastovios temperatūros (apie 20 ºC šilumos). Jos nemėgsta karščio, o juo labiau šalčio, netgi vėsumos. Pavojingi ir temperatūros svyravimai, skersvėjai ir šalto oro gūsiai pro langą arba duris.
*Kol žydi, savaitę kitą sanpaulijos gali puošti stalą, komodą. Tačiau vėliau joms reikės paieškoti šviesesnės vietos.
*Sanpaulijos nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Trumpai apšviečiamos rytą arba vakare jos augs gerai, bet vidurdienio saulė neturėtų kaitinti. Ypač šie augalai gali apdegti pavasarį ir vasarą. Pašviesėję ar pageltę lapai natūralios spalvos nebeatgauna, turi atsirasti nauji. Sanpaulijoms rekomenduojamos šiaurinės arba rytinės palangės (žinoma, šiltos). Jei kambario langai yra pietų arba vakarų pusėje, pavasarį ir vasarą vazonėlius reikėtų sustatyti toliau nuo jų arba pridengti užuolaida.
*Žemė vazonėliuose visada turi būti vidutinio drėgnumo. Kas kelias dienas gėlės laistomos kambario temperatūros ar 2–3 ºC šiltesniu vandeniu. Labai gerai, jei turite nekalkingo vandens. Tiesa, su kietu vandentiekio vandeniu sanpaulijos susitaiko, tik persodinti jas reikia dažniau. Laistoma atsargiai: negalima pilti ant lapų ir į skrotelę. Jei vazonėlis mažas ir drėkinti žemę sudėtinga, galima vandenį pilti į padėklą ir po pusvalandžio likutį išpilti. Toks laistymas kai kuriems gėlininkams labai patinka.
*Sanpaulijoms perdžiūvimas kenkia mažiau nei perlaistymas. Sausumą jos gali dieną kitą ištverti, bet vazonų padėkluose stovintis vanduo greitai sukelia šaknų puvinį.
*Tręšti sanpaulijas reikia visus metus: vasarį–rugsėjį kas dvi savaites, spalį–sausį kartą per mėnesį arba rečiau. Naudokite specialias kompleksines trąšas sanpaulijoms arba žydinčioms gėlėms.
Ne visų veislių sanpaulijos žydi vienodai gausiai. Tačiau jei ilgai nesulaukiate žiedų, išsiaiškinkite galimą priežastį.
*Augalams trūksta šviesos – jie stovi toli nuo lango.
*Kambaryje vėsu (mažiau nei 16 ºC šilumos) arba temperatūros svyravimai dideli.
*Augalai netręšiami, seniai nepersodinti.
*Sanpaulijos persodintos neišskirsčius dukterinių skrotelių.
*Labai dideli vazonai.
*Ypač sausas kambario oras.
*Pažeistos šaknys, kenkėjai arba ligos.
Pavasario darbai: persodinimas ir dauginimas
Sanpaulijų šaknų sistema nedidelė, todėl ir vazonėliai turi būti 10–12 cm skersmens. Jie parenkami pagal veislę: vienoms gėlėms reikia didesnių, kitoms – mažesnių. Ant dugno papilama gero drenažo. Žemė turi būti puveninga ir puri. Tinka durpių substratai ir kompostas, jų mišiniai.
Kai kurios sanpaulijos krūmijasi – per vasarą išaugina po kelias dukterines skroteles. Labai sutankėjusios stelbia vienos kitas, menkai žydi. Tokius kupstus reikia išskirstyti ir į naujus vazonėlius sodinti tik po vieną skrotelę. Jei kuri nors skrotelė neturi šaknų, ją galima padėti į lėkštelę su vandeniu, kad įsišaknytų.
Senas, ilgokus stiebelius turinčias sanpaulijas reikia atnaujinti. Viršūnės nupjaunamos ir palaikomos lėkštelėse su vandeniu, kol išleidžia šaknis. Iš kelmelio išauga kelios atžalos, kurias vasarą galima atskirti.
Dažniausiai sanpaulijos dauginamos auginiais. Pavasarį nupjaunami keli gerai išsivystę lapai ir pamerkiami į vandenį (jis turėtų siekti iki pusės lapkočio). Per 2–3 savaites išsivysto šaknys, kai jos siekia 1 cm ilgio, lapai sodinami į vazonėlius. Vėliau pasirodo jaunų augaliukų užuomazgos, ir po kelių mėnesių jau būna kelios jaunos skrotelės. Lapą galima ir neįsišaknijusį tiesiai sodinti į žemę bei pridengti.
Dauginimas sėklomis reikalauja daug kantrybės ir taikomas tik selekcijoje arba dauginant rūšis.
