Netgi jei jūsų bute viskas spindi švara, o tualete ir vonios kambaryje higieną saugoja dezinfekuojančių priemonių armija, tai negarantuoja ekologiško namų saugumo. Uždarose patalpose mes praleidžiame iki 90 proc. viso savo laiko, o pusę jo – savo butuose. Tačiau net 25 proc. junginių, kurie aptinkami eilinio buto ore, yra pavojingi žmogaus sveikatai.

Maždaug prieš 10 metų mokslininkai pradėjo kalbėti apie visą virtinę ligų, kurias gali sukelti toksiškas butų mikroklimatas. Jos buvo įvardytos vienu bendru ir skambiu terminu - nesveiko pastato sindromu (angl. sick building sindrome).

Pavojų sveikatai šiuolaikiniuose būstuose gali kelti beveik viskas. Pirmiausia, tai oras, kuriuo kvėpuojame. „Oras miesto butuose prilygsta klaikiam kokteiliui iš daugiau kaip šimto cheminių junginių, dulkių, virusų ir bakterijų“, – sakė ekologas ekspertas Andrejus Prochorenka.

Dulkės


Tai pirmosios ir pačios pagrindinės mūsų priešės. Iš esmės butų dulkės – tai rinkinys alergenų, iš kurių svarbiausios yra dulkių erkutės (saprofitai). Mokslas yra įrodęs, kad šie mikroskopiniai sutvėrimai, tiksliau, jų ekskrementai, taip pat žuvusių erkučių dalelės sukelia alergiją.

„Alergija namų dulkėms atitinka ūmios respiracinės ligos simptomus. Tai čiaudulys (daugiau kaip penkis kartus iš eilės), sloga, paraudusios akys, ašarojimas“, – teigė alergologė Natella Zinčenko. Apsunkintą kvėpavimą, jausmą, kad trūksta oro, taip pat galima paaiškinti dulkių sankaupomis ir ore sklandančiais saprofitais.

Ką daryti?

  • Kiekvieną dieną vėdinkite kambarius – mažiausiai po 15 minučių rytais ir vakare.
  • Ne rečiau kaip kartą per savaitę drėgnai valykite kambarius.
  • Laikykite knygas lentynose su stiklu.
  • Kilimai ir storos užuolaidos labiausiai kaupia dulkes. „Geriausia, kai patalpose nebūna kilimų ir kiliminių dangų“, – kategoriškai teigia N. Zinčenko. Jei negalite be jų apsieiti, pakeiskite juos plonais kilimėliais, bet ir juos stenkitės valyti kartą per savaitę. Storas užuolaidas pakeiskite plonomis tiulio užuolaidomis ir nepamirškite kartą per mėnesį jas išskalbti.
  • Ypatingą dėmesį skirkite patalynei. Kaip bebūtų gaila, bet dulkių erkutės itin mėgsta čiužinius ir pagalves, nes jose susidaro optimaliausios sąlygos šioms erkutėms daugintis. Reguliariai siurbkite minkštus baldus ir lovas. Čiužinius apvilkite hipoalerginiais čiužinių apvalkalais. Pūkų ir plunksnų pagalves pakeiskite pagalvėmis su sintetiniu užpildu, o dar geriau – hipoalerginėmis pagalvėmis. Tačiau jas taip pat reikia skalbti bent kartą per tris mėnesius 60 laipsnių karščio temperatūroje. Nepamirškite vėdinti pagalvių. Jeigu jus be slogos kankina dar ir stiprūs odos bėrimai, prieš miegą periodiškai palyginkite patalynę karštu lygintuvu.
  • Minimaliai sumažinkite kambariuose pliušinių žaislų skaičių. Likusius bent kartą per mėnesį išskalbkite.
  • 60 laipsnių temperatūros vandenyje taip pat skalbkite pledus ir užklotus. Dar vienas variantas – dviem paroms sukišti juos (taip pat pagalves, minkštus žaislus) į šaldiklį. Erkutės prie minusinės temperatūros žūva.

Pelėsiai


Tokio paties pavadinimo dokumentinis serialas jau išsamiai parodė, juo pavojingi šie klastingi grybeliai. Pelėsinių grybų sporų yra praktiškai visose patalpose ir jos gali sukelti bronchinę astmą, alerginį rinitą ir širdies kraujagyslių pažeidimus. Patekęs į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus, pelėsis susilpnina imunitetą. Kai kurių rūšių pelėsiai (pavyzdžiui, geltonieji) sugeba kauptis organizme ir sukelia onkologinius susirgimus.

Ką daryti?

  • „Pačios dažniausios pelėsių atsiradimo bute priežastys – padidėjęs oro drėgnumas (pavyzdžiui, butuose virš rūsių) ir užlietos vietos“, – primena A. Prochorenka.
  • Sekite oro drėgmę bute. Šiam reikalui įsigykite specialų higrometrą. Optimaliausias oro drėgnumas siekia 40 – 60 proc., ne daugiau.
  • Reguliariai vėdinkite patalpas. Troškus oras, daugiau kaip 20 laipsnių siekianti oro temperatūra ir didelis drėgnumas yra idealios sąlygos pelėsiui daugintis.
  • Jei užlietose vietose jau atsirado pelėsis, teks nuplėšti sienų apmušalus, nuvalyti sieną nuo pelėsių ir apdoroti ją specialia priemone nuo grybelio: ji padengia paviršių stora plėvele ir užtikrina, kad pelėsis neatsinaujins.
  • Dažniausiai pelėsis atsiranda vonios kambaryje. Kad šito išvengtumėte, išsimaudę palikite praviras vonios duris ir nuvalykite nuo plytelių kondensatą bei vandens lašelius.
  • Griežta taisyklė: apipelijusius produktus (vaisius, daržoves, virtą maistą) valgyti draudžiama. Nulupti apipelijusias dalis taip pat nėra išeitis, nes pelėsis būna pažeidęs visą vaisių.

Cheminės medžiagos


Ekologai išskiria išorinius ir vidinius cheminės taršos šaltinius. Prie išorinių teršalų priskiriamos cheminės medžiagos, kurios patenka į mūsų namus iš lauko.

„Ypač pažeidžiami būna pastatai, esantys pirmoje ar antroje linijoje nuo gatvės. Sieros oksido ir azoto kiekiai juose būna padidėję 3 – 5 kartus. Tai kenkia plaučiams ir visai kvėpavimo sistemai. Padidintos rizikos grupei priklauso vaikai, pagyvenę žmonės ir nėščios moterys“, – teigia A. Prochorenka.

Ką daryti?

„Namus, esančius pirmoje linijoje nuo gatvės, netgi nerekomenduočiau dažnai vėdinti: vis tiek toks vėdinimas padaro daugiau žalos, negu suteikia naudos“, – sako ekologas. Vienintelė išeitis – įsigyti specialų oro valymo prietaisą. „Pageidautina, kad jis būtų pramoninis. Žinoma, jis kainuoja kur kas brangiau, bet jis yra kur kas efektyvesnis. Tokie filtrai montuojami už lango ir valo orą nuo visų junginių, drėkina jį iki reikiamo lygio ir atvėsina iki optimalios 20 – 21 laipsnio temperatūros. Jei langai žvelgia tik į vieną pusę, pakanka vieno tokio filtro“, – teigė jis.

Taip pat įsistatykite gerus langus. Šiuolaikiniuose stiklo paketuose žalingų medžiagų kiekis yra sumažintas iki minimumo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)