Nuogąstavimai pagrįsti

Ypatingą dėmesį rudens sėjai skiria daržininkai, kurie brangina laiką ir kurie jau turėjo progos įsitikinti jos privalumais. Nors darbų į valias, pavasarį jų būna dar daugiau. Tad ką galima padaryti rudenį, neatidėkime. Tačiau nereikėtų rudens sėjos idealizuoti – yra ir nemažai trūkumų, tad apžvelkime juos.

  • Rudenį pasėtos daržovės tinka tik greitam vartojimui – jei norite derlių saugoti rūsyje peržiem, sėkite pavasarį.
  • Rudenį galima sėti ne visas kultūras – tas, kurių daigeliai jautrūs šalnoms, tikrai pražudysite. Netinka bazilikai, kopūstai, pupelės, bulvės, pomidorai, baklažanai, agurkai, moliūgai ir visa jų giminė – tai šilumamėgės daržovės.
  • Sėjantys rudenį daržininkai visada rizikuoja – kas žino, kokia bus žiema. Po atlydžių daigeliai gali prasikalti, o po to, vėl spustelėjus šaltukui, nušalti. Sėklų rudenį reikia 30 proc. daugiau nei sėjant pavasarį – ne visos sudygsta, ne visi daigeliai negandas atlaiko.
  • Sunkios dirvos (molis, priemolis) per žiemą suslūgsta – tokiose prastai jaučiasi šakniavaisinės daržovės. Labiausiai nukenčia ilgas šaknis turinčios ir purią dirvą mėgstančios morkos – jos užauga kreivos.

Rudenį pasėtoms daržovėms nebaisi pavasario sausra – sėklos išbrinksta ir sudygsta gavusios pakankamai polaidžio vandens.

Kaip priartinti sėkmę?

Kai kada ant sėklų pakelio būna parašyta, kad kultūrą galima sėti prieš žiemą. Jei tokio užrašo nėra, pirkite ankstyvų veislių daržoves. Svarbu išrinkti vietą lysvėms. Labiausiai tinka vietos, kur žiemą susikaupia daugiau sniego. Lysvėse, kur sniegą nupusto vėjas, pasėlis būna retas. Sniegas sėkloms atstoja šiltą antklodę.

Ne mažiau svarbu, kad lysvės su pasėliais pavasarį nemirktų baloje. Kuo greičiau nutirps sniegas ir pradžius dirva, tuo geriau. Žemos vietos, daubos, kuriose ilgai laikosi polaidžio vanduo, sklypai, kur gruntiniai vandenys arti žemės paviršiaus, ne itin tinka, bet išeitis yra – galima įrengti paaukštintas, maždaug pusmetrio aukščio lysves. Gerai, kai yra nedidelis nuolydis į pietų ar pietvakarių pusę, o vieta apsaugota nuo šaltų vėjų. Tokios lysvės pavasarį greitai apdžiūsta ir įšyla.

Ruošiame lysves

Lysvės pradedamos ruošti jau spalio mėnesį. Tai kruopštumo reikalaujantis darbas. Žemė sukasama, įterpiant trąšų. 1 m2 praturtinamas kibiru subrendusio komposto arba perpuvusio mėšlo (šios organinės trąšos naudingos ne visoms daržovėms), sauja kalio trąšų, kelios saujos medžio pelenų, gesintų kalkių ar dolomitmilčių. Atsižvelgiant į dirvožemio sudėtį, galima įterpti durpių, molio ar rupaus upės smėlio. Dirva turi būti puri, derlinga.

Vagelės daromos maždaug 1,5 cm gilesnės nei pavasario sėjai. Paruošta lysvė uždengiama plėvele, kurios kraštai prispaudžiami, kad nenupūstų vėjas. Pasiruošiami keli kibirai smėlio arba durpių. Šia medžiaga po sėjos bus užberiamos vagelės. Laikoma po priedanga, kad nesušlaptų.

Rudens sėja

Svarbu pasirinkti tinkamą laiką sėjai. Pasėjus per anksti, sėklos sudygsta, o užėjus šalčiams daigai žūva. Geriausia, kai nusistovi pastovūs šalti orai, o žemę sukausto gruodas. Dieną dirva kiek atsileidžia – pats laikas sėti. Kada tai nutiks – spalio pabaigoje, lapkričio viduryje ar net gruodį, sunku prognozuoti.

Nebaisu, jei laukiant pastovesnio atšalimo iškrenta sniegas – juk lysvės paruoštos ir uždengtos plėvele, kuri nuimama prieš pat sėją. Geriau berti sausas sėklas ir tankiau nei pavasarį – prireikus galėsime išretinti. Sėklos užberiamos iš anksto paruoštu smėliu, kompostu arba durpėmis. Pasėlių laistyti nerekomenduojama. Kad geriau laikytųsi sniegas, užmetama eglišakių.

Esant idealioms oro sąlygoms, sėklos žiemą nesudygsta, nesušąla. Pavasarį, kai brangi kiekviena valanda, vos nutirpus sniegui ir ilgiau pašvietus saulei, akį džiugina daigelių šepetėliai – tada ir užmirštame, kaip buvo tingu ir šalta vėlyvą rudenį darže plušėti.

Ką sėti ir sodinti?

Svogūnai. Jei užsiliko mažesnio nei 1 cm skersmens svogūnų sėjinukų, pavasario jie greičiausiai nesulauks, išdžius. Pasodintus juos užberiame 2–3 cm storio mulčio sluoksniu. Atėjus šalčiams, užberiame dar 8–10 cm mulčio. Rudenį galima sėti ir svogūnų sėklas.

Česnakai. Jokia naujiena žieminius česnakus sodinti prieš žiemą. Tai įprastas daržininko darbas. Ne visada pasiseka nuspėti laiką – iki stiprių šalčių turi likti bent kelios savaitės. Tada česnakai spėja įsišaknydinti ir rudenį nesudygsta. Jei gausu sniego, jie peržiemoja ir sudygę, bet derlius būna menkas.

Petražolės. Šios prieskoninės žolės sudygsta 2–3 °C temperatūroje. Daigeliai gali atlaikyti iki –9 °C šalnas. Nors ir labai ištvermingos šalčiams, petražolės dygsta lėtai ir nevienodai. Pasėtos rudenį, jos greičiau išbrinks ir sudygs anksčiau, negu pradėsite galvoti apie pavasario sėją.

Pastarnokai. Kaprizingos šakninės daržovės – kiek kartų bandžiau sėti pavasarį, nesulaukiau nė daigelio. Perskaičiau, kad pastarnokų sėklos labai greitai pasensta ir prastai dygsta. Pasėtos prieš žiemą, jos praeina stratifikacijos etapą, o tai padidina šansus sulaukti sėkmės.

Krapai. Krapus, kuriems būdinga savisėja (jei paliksime nokti sėklas), galima sėti tiek pavasarį, tiek rudenį. Jie dygsta esant 3–5 °C temperatūrai ir nesunkiai atlaiko pavasario šalnas. Kad nepristigtume šviežių žalumynų, galima sėti 5–6 kartus per sezoną. Pasėję rudenį sulauksite ankstyvo derliaus.

Špinatai. Šios lapinės daržovės nereiklios šilumai, pakelia iki –8 °C šalnas. Ankstyvą rudenį pasėjus, jos suformuoja lapų rozetes, kurios uždengtos gali žiemoti po sniegu. Špinatus galima sėti ir vėliau, beveik bet kada, jei nėra sniego – pavasarį sulauksite ankstyvo vitaminingo derliaus.

Rūgštynės. Šios lapinės daržovės taip pat lengvai pakelia šaltuką ir žiemoja po sniegu be jokių priedangų. Rūgštynes galima sėti ankstyvą pavasarį, birželio viduryje ir prieš žiemą. Tai viena iš nedaugelio daugiamečių daržovių, galinčių augti ir derėti 6–8 metus. Bet tai teorija. Iš tiesų rūgštynes sėjame kasmet.

Burokėliai. Šios šakniavaisinės daržovės dygsta ilgai, sunkiai. Žiemą sėklos užsigrūdina, pavasarį išbrinksta ir būna gyvybingesnės. Pasėtus burokėlius reikia uždengti lapais, pjuvenomis – iš pašalusių sėklų dažniau išauga žiedynstiebiai ir suprastėja derliaus kokybė. Pavasarį, sniegui nutirpus, mulčią reikėtų pašalinti.

Morkos. Kaip ir kitų salierinių šeimos daržovių, morkų sėklose gausu inhibitorių, tad pavasarį jas reikia sėti labai anksti, kol dirvoje yra pakankamai drėgmės, kad būtų išplautos dygimą stabdančios medžiagos. Susivėlinus dirva išsausėja ir morkos prastai sudygsta. Pasėjus rudenį, šių nemalonumų pavyks išvengti.

Rudenį galima sėti ir kitas daržoves: porus, ropes, salotas, salotines sultenes, salierus, ridikus, griežčius, gražgarstes. Pavyks ar ne – savotiška loterija. Tačiau kartą užsiauginę gražių, sultingų morkų, kurias pasėjote į gruodo sukaustytą dirvą, neatsisakysite to pakartoti ir kitąmet.