Paprasti, bet svarbūs darbai
Augalinės liekanos sudeginamos arba supilamos į specialią duobę ir užžeriamos kalkėmis. Pašalinus jas, šiltnamis kruopščiai išvalomas: surenkami nubyrėję lapai, virvių galai, suplyšusios plėvelės likučiai ir kitos atliekos, vandeniu ir šepečiu arba stipria vandens srove nuplaunamos stiklinės ar ilgaamže polietileno plėvele dengtos sienos, stogas iš vidaus ir vidinės konstrukcijos (stulpai, vamzdžiai ir kt.).
Jeigu augalai pažeisti, vertėtų visame šiltnamyje viršutinį žemės sluoksnį nukasti per 5 cm ir supilti į komposto krūvas nuošaliame daržo pakraštyje. Jį pašalinus, kitais metais bus mažiau kenkėjų ir ligų pradų.
Kaip dezinfekuoti žemę?
Per ilgą laiką šiltnamiuose susikaupia ligų sukėlėjų ir kenksmingų vabzdžių, kurių gyvenimo būdas tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su žeme. Užkrėsta žemė arba pakeičiama nauja, arba nukenksminama. Aptarsime keletą dezinfekavimo būdų.
Biologinis būdas. Apie 7–10 cm storio užkrėstos žemės sluoksnis nukasamas ir rūpestingai susluoksniuojamas su šviežiu mėšlu arba srutomis į 1–1,5 m aukščio krūvas. Jeigu ji rūgšti, pridedama kalkių (4 kg/m3). Kartą per metus krūvas perkasame, sunaikiname piktžoles (svarbu, kad jos nesubrandintų sėklų). Žemė nukenksminama per 2–3 metus.
Prie biologinio būdo priskirtinas ir sideratų sėjimas. Jie turi fitoncidinių savybių. Šiltnamio gruntas ne tik patręšiamas, bet ir apvalomas nuo patogeninių organizmų. Dar viena gera savybė – jie neleidžia piktžolėms suvešėti.
Kokius sideratus sėti? Smėlyje, priesmėlyje sėjami grikiai, vikiai, siauralapiai, geltonžiedžiai ir daugiamečiai lubinai, aliejiniai ridikai, pašarinės pupos, seradėlės, facelijos, saulėgrąžos; priemolyje – žieminiai rapsai, aliejiniai ridikai, dobilai, baltosios garstyčios, saulėgrąžos, vikiai, facelijos; priemolyje, molyje – barkūnai, baltieji dobilai, saulėgrąžos, facelijos, vikiai.
Vėlyvą rudenį žaliąsias trąšas nupjaukite, šiek tiek susmulkinkite ir įterpkite (nelabai giliai) į dirvą, kad jos veiksmingiausios būtų pavasarį.
Cheminis būdas. Jeigu augalai sirgo vytuliu, šaknų puviniu, bakteriozėmis, pavasarį dirvos paviršių galima nupurkšti 0,3 proc. vario sulfato tirpalu.
Chlorkalkės – beveik nuo visų ligų
Žemės dezinfekavimas padeda beveik nuo visų ligų sukėlėjų. Chlorkalkės naudojamos sausos (100–200 g/m2). Jos išbarstomos ir užžeriamos grėbliu. Tai atlikti reikia rudenį, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip 15 ºC. Pavasarį chlorkalkės gali pakenkti augalams. Rudenį vidines šiltnamių konstrukcijas galima dezinfekuoti jų tirpalu (400 g užpilti 12 l vandens ir palikti 2–4 valandoms). Nusistovėjusį skaidrų skystį reikia nupilti ir juo purkšti. Medines konstrukcijas galima teptuku, šepečiu aptepti paruoštu chlorkalkių mišiniu. Abiem atvejais svarbu, kad dezinfekuojamojo skysčio patektų kuo giliau į plyšius.
Paskutinis akordas
Šiuos darbus užbaigę paruošiame žemę kitų metų daržovėms auginti. Į 1 m2 išbarstome pusantro kibiro perpuvusio mėšlo (komposto) arba du kibirus su kreida ar medžio pelenais sumaišytų kraikinių durpių (1 kibirui durpių 3–4 šaukštai kreidos arba 1 stiklinė medžio pelenų). Po to žemę perkasame per kastuvą.
