Šiuo metu pirmajame plane atsiduria varpiniai augalai ir žolės, rudenį žydinčios daugiametės gėlės ir, žinoma, dekoratyviniai krūmai. Laikas imtis darbų, kad paruoštume gėles žiemai ir pavasarį vėl galėtume grožėtis jų puikumu.
Jei nepasirūpinsite patikimu apdangalu daugiametėms gėlėms, daugelis jų žiemą paprasčiausiai nušals. Kruopščiai apdengiame svogūnines gėles, pentinius, bijūnus, raktažoles, irisus, flioksus ir kt. Toms daugiametėms gėlėms, kurios žiemoja dirvožemyje, reikėtų nupjauti antžemines dalis, paliekant 5 cm stagarėlius, ir užberti humusu arba sausais lapais.
Štai pora naudingų patarimų šio pobūdžio darbams: visų pirma, gėles reikia dengti tik vėsiu, sausu oru, kai dirvožemis jau bus pašalęs kelis centimetrus. Antra, negalima dengti drėgnųjų augalų, nes tokiu atveju padidėja grybelio pavojus.
Galima pradėti sėti šalčius atlaikančias vienmetes gėles ir pavasarines daugiametes gėles. Į žemę sodinamos medetkos, neužmirštuolės, sinavadai, į persodinimo vazonėlius – kvapieji žirneliai.
Po pirmųjų šalnų iškasamos kanų, hiacintų šaknys, praėjus pusantro mėnesio nuo žydėjimo – kardelių svogūnėliai.
Taip pat metas išdalyti ir persodinti nužydėjusias vasarines ir rudenines daugiametes gėles, tačiau šiuos darbus darykite tik tuomet, kai jų žydėjimas būna pasibaigęs.
Žiemai taip pat reikėtų paruošti rožes: nurėžkite pumpurus ir viršutines ūglių dalis, aukštai apkaskite žemėmis.
Tai pat pasirūpinkite daugiametėmis gėlėmis, kurios liks žiemoti grunte. Reikėtų apipjaustyti lapelius ir stiebus lelijoms, ežiuolėms, astrams, pentiniams, rugiagėlėms ir kitoms gėlėms.
Po šalnų reikėtų iškasti jurginų gumbus. Išdžiovintus gumbus sudėkite į popieriumi išklotą dėžę ir padėkite žiemoti sausoje, vėsioje vietoje.
Iki lapkričio pradžios mažiau saulėtose sklypo vietose galima persodinti pakalnutes ir viržių krūmelius.
Jei nespėjote rugsėjį, tai spalis yra paskutinis mėnuo, kai reikia persodinti pavasarį žydinčias svogūnines gėles: tulpes, krokus, narcizus ir kt.
