Kad dirbti būtų patogu: šiuolaikinių biurų tendencijos

Šiuolaikinis biuras ne tik turi atitikti darbuotojo lūkesčius, sukurti jam komfortišką, ergonomišką darbo aplinką, bet ir padėti užtikrinti sklandų darbo procesų organizavimą bei efektyvų eksploatacinius kaštus.

Ergonomiškus biuro baldus gaminančios kompanijos „Ergolain“ direktorius Justas Motiejūnas pastebi, kad nors šiuo metu Lietuvoje vėl jaučiamas verslo centro statybų bumas, šiuolaikinių biurų planavimui, inovatyviems įrengimo sprendimams vis dar skiriama per mažai dėmesio, rašoma pranešime spaudai.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, jog šiuolaikinio biuro tendencijas formuoja stipriai pasikeitęs požiūris į darbo procesus ir jų organizavimą.

„Šiandien darbuotojams paliekama vis daugiau laisvės patiems organizuoti ir planuoti savo darbus ir laiką, susikurti tarpusavio bendradarbiavimo modelius, – sako J. Motiejūnas. – Tas pačias užduotis keičia projektai, prie kurių dirba įvairių kompetencijų specialistai. Į darbo procesus įsitraukia ir darbuotojai iš kitų šalių, vis labiau populiarėja ir bendradarbiavimas su laisvai samdomais darbuotojais, kuriems nereikalingos nuolatinės darbo vietos, o tokių darbuotojų kaita gali būti intensyvi ir sunkiai prognozuojama“.

Dizaino publicistas Vaidas Norkus sutinka, kad kompanijos susiduria su nemažais iššūkiais, kaip įrengti biurą, kuris ne tik reprezentuotų kompaniją, būtų komfortiškas, patogus darbuotojams, bet ir atitiktų besikeičiančius kompanijos poreikius.

„Biuras – tarsi kompanijos veidas, – sako V. Norkus, – tačiau šiuolaikiniam biurui neužtenka tik efektingų interjero dizaino sprendimų, garsių dizainerių baldų ar stalo futbolo. Biuras turi būti įrengtas taip, kad jame turi būti naudingai išnaudojamas patalpų plotas, efektyviai organizuojami darbo procesai ir naudojami eksploataciniai ištekliai“.

Trečdalis darbo vietų gali būti nereikalingos

J. Motiejūnas sako, kad šiuolaikinio biuro projektavimo darbai turėtų prasidėti nuo kompanijos veiklos analizės.

„Įsigilinus į kompanijų poreikius, išanalizavus veiklos specifiką dažnai paaiškėja, kad vidutiniškai apie 15 procentų suplanuotų stacionarių darbo vietų įrenginėti paprasčiausiai nebūtina, – sako J. Motiejūnas. – Šiandien kompanijų vadovai dar labiau nustemba išgirdę, kad dirbti efektyviai ir komfortiškai įmanoma suplanavus ir įrengus stacionarias darbo vietas tik maždaug 60 proc. darbuotojų“.

Pasak pašnekovo, įvairūs tyrimai rodo, kad daugiau kaip trečdalio darbuotojų net ir darbo metu įvairiu laiku gali fiziškai nebūti biure dėl pačių įvairiausių priežasčių, todėl vis svarbesnis tampa ne biuro dydis ar darbo vietų skaičius, bet kaip biure organizuojami darbo procesai ir kokios technologijos tam naudojamos.

Penktos kartos biurai – be tradiciniu baldų

Pasak J. Motiejūno, pasauliniuose biuruose vis labiau įsivyrauja penktosios kartos arba dar kitaip vadinama „Office 5.0“ koncepcija. Penktos kartos biurai įrengiami pagal konkrečios kompanijos veiklos specifiką, siekiama efektyviai organizuoti darbo procesus, atsižvelgiama į realius darbuotojų poreikius, siekiama efektyviai valdyti biuro eksploatacinius kaštus.

„Išmanūs „Office 5.0“ atspindi visiškai naują biuro išplanavimo ir darbo organizavimo viziją, -sako J. Motiejūnas. – Tai pirmiausia lanksti ir dinamiška bendradarbiavimo, susitikimų, komandinio darbo erdvė, kuriose dauguma darbuotojų neturi nuolatinių vietų, o darbo organizavimo ir planavimo procesus „prižiūri“ IT sistemos ir išmanios programėlės“.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad penktos kartos biuruose jau atsisakoma kai kurių tradicinių biuro baldų, tarkim, dokumentų spintų, nes milžiniškus informacijos kiekius efektyviau perkelti į „debesis“.

Tokiuose biuruose didžiausios investicijos skiriamos itin ergonomiškoms darbuotojų kėdėms, daugiafunkciniams baldams ir reguliuojamo aukščio stalams.

„Reguliuojamo aukščio stalai lietuviškuose biuruose vis labiau vertinami dėl ergonomikos, tačiau į šiuos baldus jau diegiamos išmanios technologijos padeda reguliuoti darbo procesus biuruose ir gerokai praplečia šių baldų galimybes“, – pastebi J. Motiejūnas.

Nemažo susidomėjimo tarptautinėje rinkoje jau sulaukė Luko Lukoševičiaus sukurtas reguliuojamo aukščio stalas „TableAir“ su integruotais jutikliais, valdomais išmania programėle. Programėlė ne tik reguliuoja stalviršio aukštį, turi priminimų funkciją, bet ir leidžia rezervuoti darbo vietą konkrečiam laikui nuotoliniu būdu – kiti darbuotojai pagal užsidegusią šviesą mato, ar stalas tuo metu laisvas ar ne.

J. Motiejūnas sako, kad biuro evoliuciją priklauso ir kompanijų vadovų požiūrio. „Labai svarbu, kad jie būtų atviri, pasiruošę keisti savo įprastinius įpročius, nebūtų inertiški ir kompanijoje pasiryžtų išbandyti efektyvias priemones, – sako J. Motiejūnas. – Natūralu, kad naujoves darbuotojai pradžioje gali vertinti nepatikliai ir kritiškai, tačiau paprastai jau po poros mėnesių jie pripažįsta, kad dauguma pokyčių pasiteisino“.