Patekę į dirvožemį greitai suskaidomi ir mineralizuojasi. Susidariusios humuso labiliosios medžiagos lengvai pasisavinamos augalų. Poveikis derliui – 3–4 metus. Kitas privalumas: į dirvą nepatenka piktžolių sėklų, kurių gausu šviežiame mėšle.
Kai derlius jau aruoduose
Nuėmus ankstyvąsias daržoves, laisvą plotą verta užsėti žieminiais rugiais. 1 a reikia 2 kg sėklos. Priemolio dirvoje ji išberiama 3–4 cm, priesmėlio ir smėlio – 4–5 cm gylyje. Iki rudens žieminiai rugiai gerai įsišaknija. Pavasarį anksti pradeda vegetuoti, nors neprošal patręšti azotu. Jie atsidėkos vešlesniais želmenimis, gausesnėmis šaknimis. Išaugusi žalioji masė vėlai rudenį arba anksti pavasarį įterpiama į dirvą – ši suariama iki 15–18 cm gylio ar sukasama. Giliau įterpti neverta, nes mažėja žaliosios masės mineralizacija.
Nuėmus ankstyvųjų daržovių derlių ar pavasarį dirvą galima užsėti daug organinių medžiagų turinčiais ar azotą kaupiančiais augalais: siauralapiais, geltonžiedžiais ar daugiamečiais lubinais, aliejiniais ridikais, baltosiomis garstyčiomis, vasariniais ir žieminiais rapsais, seradelėmis, raudonaisiais dobilais.
Ypač veiksmingi sideratai lengvoje smėlio ar priesmėlio dirvoje. Pasėjus juos vasaros antroje pusėje, ne tik užauga nemažai žaliosios masės, bet ir nustelbiamos piktžolės. Be to, augalų šaknys neleidžia vandeniui iš dirvos išplauti maisto medžiagų, jas kaupia.
Kokius sideratus pasirinkti?
Daugiausia antžeminės žaliosios masės išaugina lubinai, po jų – ridikai, o mažiausiai – baltosios garstyčios. Be to, lubinuose azoto susikaupia beveik du kartus daugiau nei kituose augaluose. Jų ir kitų ankštinių augalų bendroji masė prilygsta tokiam pat kiekiui gero, kokybiško mėšlo.
Labai stiprios liemeninės lubinų šaknys pasiekia net 2 m gylį ir iš ten paima sunkiai tirpstančias maisto medžiagas. Jų gumbelių bakterijos fiksuoja oro azotą geriau negu kiti ankštiniai augalai, o antžeminė masė sukaupia daug azoto, baltymų. Be to, tik pasėti lubinai auga sparčiai, tad piktžolės jų nustelbia, o vėliau nespėja subrandinti sėklų. Šiuos sideratus sėti geriausia liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje. Į dirvą reikia įterpti 15–16 cm gylyje tada, kai būna susidariusios blizgančios ankštys. Tuomet žaliojoje masėje yra daugiau sausųjų medžiagų ir dėl palankaus anglies bei azoto santykio lėčiau ardomos organinės medžiagos. Pavasarinės sėjos lubinai į dirvą įterpiami nesumedėję – greičiau mineralizuojasi.
Siauralapiai lubinai gerai auga ir didesnį žaliosios masės derlių užaugina derlingesnėse molio ir priemolio dirvose. Geltonžiedžiai lubinai mėgsta rūgščią smėlio dirvą. Jie prieš žydėjimą aukštai nupjauti, dažnai atželia, papildomai išaugina nemažai žaliosios masės.
Aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios ir rapsai ne tik išaugina daug žaliosios masės, gerai stelbia piktžoles, bet ir yra geri sanitarai, naikina dirvoje kai kurių ligų pradus. Stiprios šaknys gerai išpurena ne tik armenį, bet ir podirvį. Geriausiai vystosi ir daugiausia biomasės išaugina aliejiniai ridikai ir baltosios garstyčios (sėklos norma 1 a – 1–2,5 kg), pasėti 2–3 cm gylyje. Giliau įterpus, ne visos aliejinių ridikų sėklos sudygsta ir pasėlis būna retas. Pasėtos rugpjūčio pirmosiomis dienomis, garstyčios pražysta rugsėjo viduryje, vilioja vabzdžius.
Žaliosioms trąšoms tinka žieminiai ir vasariniai rapsai. Juos geriausia sėti rugpjūčio mėnesio pirmomis dienomis. Tuomet susidaro daugiausia žaliosios masės. Nevalia pamiršti, kad ir kitais metais lysvėje pridygs rapsų, tad juos teks išravėti.
Leidę dirvai metus „atostogauti“, sėkite ne tik ridikus, garstyčias ar rapsus, bet vikių ir avižų ar jų su ankštiniais augalais mišinius, baltažiedžius barkūnus, gausiažiedes svidres, šunažoles ar dobilus. Gausiažiedės svidrės per vegetaciją išaugina net kelis derlius, tinka žolės kompostui. Daug azoto turi raudonųjų dobilų biomasė. Užariant juos į 1 ha dirvos patenka 67,2 kg šios medžiagos. Baltosios garstyčios, aliejiniai ridikai, svidrės ar rapsai ją azotu praturtina 48–23 proc. mažiau.
Į dirvą galima įterpti tik ką nupjautos ar apvytusios vejos žolės, žirnių, pupų, pupelių, piktžolių žaliosios masės. Beje, apvytusi žolė pūva greičiau.
