Iš kur atsirado koloninės obelys?
1964 metais Kanadoje, Britų Kolumbijos provincijos Kelouna mieste, didelio sodo šeimininkas parodė vietiniam selekcininkui K. Lapinsui tiesią šaką, kurią išaugino penkiasdešimtmetė veislės ‘Macintosh’ obelis. Ji atrodė kaip tiesus kuolas, neturėjo šoninių šakų, tik gausybę trumpų ūglių su vaisiais. Ši stora ir tiesi šaka labai skyrėsi nuo kitų šakų. Vėliau paaiškėjo, kad ji unikali. Šaka tokia išaugo dėl kažkuriuo metu įvykusios spontaninės genų mutacijos. Šį gamtinį mutantą selekcininkas įskiepijo. Jis ir buvo pirminė medžiaga, iš kurios atsirado gausi koloninių obelų grupė. Per 50 metų įvairių šalių selekcininkai išvedė įvairaus vėlyvumo veislių.
Ir mažam, ir dideliam sodui
Nors koloninės obelys tinkamesnės nedideliam sodui, tačiau ir didelio sodo savininkas jų neturėtų atsisakyti. Juk sodinant jas vieną arti kitos galima sukurti itin patrauklią gyvatvorę, eilute – atskirti poilsio kampelį, o išrikiavus 70–80 cm atstumais palei taką sudaryti išskirtinę alėją. Nereikia bijoti šių vaismedžių auginti vazonuose, tik atidžiai išsirinkite veislę.
Bet kokiame sode atsiras vietos koloninėms obelims. Juk jos yra kompaktiškos, dailia laja, mažai arba visai neturi šoninių šakelių. Pavasarį šie vaismedžiai apsipila žiedais, o vėliau vaisiais.
Dažniausiai koloninės obelys užauga iki 1,5–2 m aukščio, derlingose ir gerose dirvose gali viršyti ir 3 m. Jau antrametės pradeda derėti ir išaugina apie 2 kg obuolių. Penkių metų amžiaus obelys savo šeimininkus apdovanoja maždaug 10 kg derliumi.
Šis tas apie sodinimą ir priežiūrą
- Į vazonus kolonines obelis galima sodinti per visą vegetaciją. Vis dėlto nereikėtų šio darbo atidėti iki žiemos. Vaismedžiai turi spėti įsišaknyti ir pasiruošti šaltajam periodui.
- Obelaites nuogomis šaknimis, kaip ir kitus sėklavaisinius vaismedžius, patartina sodinti rudenėjant. Atidžiai rinkitės sodinukus. Šaknys neturi būti išdžiūvusios. Puiku, jei jos apveltos drėgnu moliu.
- Koloninių obelų sodinimas nė kiek nesiskiria nuo paprastų obelų sodinimo. Jei dirva prasta, jos dedamos į gilesnes duobes, o jei derlinga – į seklesnes. Iškastą žemę rekomenduotina sumaišyti su derlingu kompostu. Pasodintus vaismedžius būtina pamulčiuoti.
- Pavasarį pasodintos koloninės obelaitės patręšiamos papildomai. Tai padaryti reikėtų iki birželio pabaigos. Tinka derlingas kompostas, ištirpintos trąšos (1 kibirui vandens 1 šaukštas salietros). Naudingos ir kompleksinės trąšos, kuriose gausu azoto, fosforo, kalio. Nuo liepos galima naudoti tik trąšas be azoto, nes jis skatins augimą, prastės vaisių skonis ir augalai nespės pasiruošti žiemai.
- Pasodintas kolonines obelis būtina reguliariai ir gausiai laistyti. Kuo dažniau tai darysite, tuo greičiau jos prigis. Saulėtoje vietoje vaismedžius pradžioje rekomenduotina dengti, kad nenudegtų lapai.
- Jaunus medelius pririškite prie atramų. Kuoleliai būtini toms koloninėms obelims, kurios yra įskiepytos į žemaūgius poskiepius. Senesnėms reikia tvirtų kuolų, kad padėtų išlaikyti ir jas, ir derlių.
- Kiti priežiūros darbai mažai kuo skiriasi nuo įprastų. Tik jie šiuo atveju paprastesni dėl kompaktiškų ir neaukštų lajų. Bus paprasta purkšti, skinti derlių.
- Šias obelis labai mėgsta kiškiai, pelės, vandeniniai pelėnai. Žiemą aplink kamienus sumindžiokite sniegą, pabarstykite užnuodyto jauko. Medelius apsukite tankiu tinkleliu, kad iki jų neprasibrautų graužikai.
- Rudenį baltinkite kamienus. Žiemą dėl ryškių temperatūros svyravimų dažnai suskyla kamienai. Jei neatliksite minėto darbo laiku, rizikuojate prarasti vaismedį.
Genėjimo ypatumai
Taisyklė paprasta – genėti nebūtina. Vis dėlto pasitaiko įvairių fokusų ir retkarčiais tenka griebtis įrankių.
- Naujai pasodintoms koloninėms obelims negalima nugnybti, nupjauti viršūnių. Kai jos pradeda derėti, nesišakoja ar šakojasi menkai.
- Jei obelaitė išaugina 5–8 cm ilgio šonines šakeles, jų kirpti nereikia, o jei ilgesnės – galima patrumpinti, nukerpant 2–3 pumpurus. Genėti būtina apie liepos 20 dieną, kad iki vegetacijos pabaigos susiformuotų žiediniai pumpurai. Jei pavėlavote, atidėkite šį darbą iki pavasario.
- Jei koloninė obelis turi kelias viršūnes, būtina palikti tik vieną, o kitas – nupjauti. Tiek jų paprastai turi tie medeliai, kurių viršūniniai pumpurai nušalo arba buvo pažeisti mechaniškai.
- Išpjaukite tik tai, kas nepatinka. Jei obelys išleidžia kelias naujas šakas, tik geriau, nes bus daugiau vaisių. Jei nenorite vienos kolonos, vienmetei obeliai nugnybkite viršūnę – ji žemiau pradės leisti šonines šakas. Vaismedis atrodys kaip žvakidė. Tokiu atveju kiekviena nauja šaka augs į viršų ir derės.
Koloninių obelų išskirtinumas
- Jau išvestos kelios naujos veislės, kurių pirmamečiai sodinukai geba subrandinti 2–3 obuolius. Tačiau dauguma koloninių obelų derėti pradeda antraisiais metais.
- Nuo pirmų obuolių susiformavimo 5–6 metus iš eilės derlius didėja. Vėliau 7–8 metus jis būna stabilus (jei žiedų nenušaldo vėlyvos pavasarinės šalnos, nesunaikina kenkėjai ir nepažeidžia ligos).
- Koloninės obelys yra labai tvirtos, išlaiko 6–12 kg svorio derlių.
- Šie vaismedžiai dera reguliariai ir kasmet, paprastai nepramečiuoja.
- Koloninės obelys gyvena apie 15–17 metų. Tada dauguma derančių šakelių sunyksta ir vaismedžiai nedera. Galima bandyti atjauninti, paliekant 60–70 cm aukščio kamienus. Jei obelis įskiepyta į sėklinį poskiepį, ji turės šonines šakeles, augsiančias į viršų ir vėl derėsiančias.
Kai kurios veislės, turinčios gero skonio vaisius
‘Uldis’ – labai ankstyva vasarinė veislė. Augi, linkusi šakotis, todėl reikia formuoti vainiką. Vaisiai raudonai dryžuoti, saulėje beveik ištisai raudoni. Sunoksta liepos viduryje.
‘Prezident’ – Rusijoje išvesta vėlyva vasarinė veislė. Vaisiai desertiniai, 100–140 g svorio, plokšti, baltai geltoni, blizgantys, plona odele. Sunoksta rugpjūčio pabaigoje. Minkštimas baltas, labai sultingas, saldžiarūgštis, aromatingas. Vaismedžiai vidutinio augumo, kompaktiški, anksti pradeda derėti (jau dvimečiai sunokina iki 10 obuolių) ir dera labai gausiai. Šalčiui ir ligoms ši veislė gana atspari. Galima auginti dideliuose vazonuose ir konteineriuose.
‘Baiba’ – Latvijoje išvesta augi vėlyva vasarinė veislė. Vaisiai vidutinio dydžio, rausvai dryžuoti, skanūs. Minkštimas baltas, saldžiarūgštis, sultingas, aromatingas. Veislė atspari šalčiui ir ligoms.
‘Pamiat Blinskovo’ – Rusijoje išvesta rudeninė veislė. Derėti ji pradeda anksti, labai derlinga. Vaisiai stamboki, gražūs, tvirti, sultingi, skanūs. Prinoksta rugsėjo viduryje. Veislė atspari šalčiui, ligoms vidutiniškai atspari.
‘Duets’ – Latvijoje išvesta rudeninė veislė. Ji yra mažo augumo, tvirtu storu kamienu, mažai šakota. Vaisiai tamsiai raudoni, violetiniu šonu, sultingi, tvirti, skoniu panašūs į ‘Auksį’. Prinoksta rugsėjo pabaigoje. Šalčiui veislė labai atspari, ligoms vidutiniškai atspari.
‘Moskovskoje Ožerelje’ – Rusijoje išvesta žieminė veislė. Derlius sunoksta spalio pradžioje ir išsilaiko iki vasario net namų sąlygomis. Vaisiai tamsiai raudoni, 140–160 (iki 250) g svorio. Minkštimas baltas, standus, sultingas, rūgščiasaldis. Šalčiui ir rauplėms veislė atspari. Derlingumo rekordininkė – dvimetė sunokina iki 15 obuolių, o 5 metų – iki 10 kg.
‘Ilma’ – Švedijoje išvesta žieminė veislė. Vaisiai tamsiai raudoni, tvirti, sultingi, saldoki. Nuskinti rugsėjo pabaigoje, jie išsilaiko iki balandžio.
Privalumai ir trūkumai
Privalumai: koloninės obelys kompaktiškos, labai patrauklios ir dekoratyvios, įvairiai pritaikomos, tinka sodinti vazonuose; lengva priežiūra; mažame plotelyje galima auginti kelias skirtingas veisles; dera jau antrais metais po pasodinimo; genėjimas nebūtinas.
Trūkumai: derlius skirtas vartoti šviežias, žiemą nesilaiko; kai kurios veislės mažiau atsparios šalčiui, bijo sausrai, būtina reguliariai laistyti, trumpaamžės (tik 15–17 metų).
Keli patarimai
- Kai koloninė obelis užauga iki 3 m aukščio, ji subrandina gana daug vaisių.
- Jei nėra vietos, mažame plotelyje galima pasodinti tikrai nemažai skirtingų veislių koloniškų obelų, nes jos auga į viršų, į šalis nesiplečia. Tada turėsite kelis kibirus skirtingų obuolių. Vienus valgysite anksčiau, kitus vėliau.
- Ypač tinka miestų sodams, kai norisi turėti šviežių obuolių, bet nėra galimybės pasodinti didesnį vaismedį.
- Jau antramečiai medeliai puikiai dera ir nokina vaisius. Tad pirmojo derliaus laukti ilgai nereikės. Yra ir vasarinių, ir rudeninių, ir žieminių veislių.
