„Kai kurios veislės lapai suglebo, aplaužyti, nes sniego buvo daug, tai svogūnėliai mažiau augs, o nuo tokio lapų pašalimo, manau, bus daugiau grybinių ligų, bus puvinių, o jeigu dar žada šaltas oras būti, tai nelabai padės mūsų gėlytėms“, – kalbėjo VDU botanikos sodo vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė Rita Maršelienė.
Apšalo ir kiti augalai – kliuvo rododendrams, astilbėms, bijūnams ir narcizams, kai kurioms magnolijoms. Bet jiems pražydus, pasak botanikų, šalčio padariniai neturėtų matytis. O kai kuriems augalams tokios sąlygos kaip tik tiko – gavo papildomos drėgmės, neišdžiovino pavasario vėjas ir saulė.
„Anksčiau pražydusi astelabė, žvaigždinė magnolija gavo sniego ir šalčio ir dalis vainiklapių truputėlį parudavo, bet išsiskleidus grožis tikrai bus, o japoninė vėliau pradėjo skleistis, tai jai pasisekė labiau, panašu, kad ji ir sveika liko“, – pasakoja VDU botanikos sodo botaninių kolekcijų kuratorė, dendrologė Jolanta Šabūnaitė.
Jei šalčiai užsitęs specialistai pataria augalus uždengti arba apsaugoti dūmų ir vandens garais.
„Visgi [reikėtų] ant viršaus plastikinę dėžutę uždėti ant jos – kelių sluoksnių agroplėvelę, ir kažkuo ją prispausti, nes augalai paaugę, tai jeigu dengsim agroplėvelę tiesiai ant augalų, užsnigs ant viršaus ir juos išlaužys“, – pataria R. Maršelienė.
Šiuo metu botanikos sode žydi maždaug 20 veislių ir rūšių tulpės. Gausiausiai – Kaufmano veislės ir hibridai. Tulpių žydėjimas įprastai skelbiamas balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje.
