Skyrybos.eu biuro vadovaujantis teisininkas Darius Šermukšnis dalinasi praktiniais patarimais ir situacijomis, kurios padės nelengvoje gyvenimo akimirkoje.
– Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria lietuviai, skirdamiesi užsienyje?
– Tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kuomet šalys skiriasi bendru sutarimu (taikios skyrybos), visus turtinius ir neturinius klausimus išsprendžia geranoriškai, tad problemų daug neiškyla, nebent dėl esamų kreditorinių įsipareigojimų pasidalijimo, siekiant vienai iš šalių atsikratyti solidarių skolų naštos po skyrybų ir pan.
Tačiau, net ir taikios skyrybos Jungtinėje Karalystėje trunka ilgiau ir kainuoja brangiau nei Lietuvoje.
Ne paslaptis, kad lietuvės moterys šiais laikais vis dažniau tuokiasi užsienyje su kitataučiais dėl įvairių motyvų, gerai neapsvarsčiusios galimų rizikų, kurios išryškėja santuokos nutraukimo eigoje.
Bene opiausi skyrybų metu yra bendrų vaikų pasidalijimo, išlaikymo bei bendravimo tvarkos su jais nustatymo, klausimai. Šalys siekdamos sau palankių sprendimų užsienyje pasitelkia socialinių tarnybų darbuotojus, kurie (turėdami suinteresuotumą) pasinaudoja savo tarnybine padėtimi, teikdami objektyvios tikrovės neatitinkančias išvadas bylose, kurias lietuviams (atsidūrusiems silpnesnės šalies pozicijoje) teisminio proceso sunku paneigti, o teismui priėmus nepalankų sprendimą, jo apskundimo galimybės dažnai esti bevaisės.
Todėl savo klientams lietuviams gyvenantiems užsienyje (įvertinę situaciją) dažniausiai patariame inicijuoti skyrybas Lietuvoje, kad būtų tikri dėl savo ir vaikų teisių realizavimo bei teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo.
– Ar skiriasi skyrybos su tautiečiu ir kitataučiu?
– Skirtumų yra labai daug, tad paminėsiu tik keletą dažniau pasitaikančių situacijų.
Tautiečiai, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje tuokiasi, paprastai tai daro sąmoningai, bendro šeimos kūrimo tikslu, tad jeigu šeimyninis gyvenimas ir nepavyksta, skyrybos nebūna dramatiškos, nes nėra ryškių mentaliteto, papročių bei tradicijų skirtumų, dėl ko galima išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus greičiau ir lengviau.
Kalbant apie lietuvaičių santuokas su kitataučiais, neretai trečiųjų šalių (Pakistano, Šri Lankos, Indijos, Nigerijos, Bangladešo) piliečiais, ne paslaptis, jog didelė dalis jų yra sudaromos fiktyviai (už pinigus arba naiviai patikėjus būsimo sutuoktinio pažadais), tam, kad sutuoktinis gautų leidimą gyventi ir dirbti ES.
Tokios santuokos registruojamos ne tik civiline tvarka, bet ir pagal sutuoktinio (jaunikio) šalies ar religijos papročius (netgi jo kilmės šalyje), todėl vėliau norint nutraukti santuoką iškyla nemažai problemų, susijusių su pačios santuokos identifikavimu (ar ji laikytina civiline ar bažnytine santuoka pagal ES teisės aktų reikalavimus). Bažnytinių santuokų bendros kompetencijos teismai nenutraukia, o tik panaikina įrašą, atsiradusį bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Tad, ateityje norint antrą kartą susituokti Bažnyčioje, reiktų, jog ankstesnė Bažnytinė santuoka būtų pripažinta negaliojančia Bažnytinio teismo (o tai jau atskiras procesas, kuris trunka ne vienerius metus, o atskirais atvejais būna ir neįmanomas).
Neretai sutuoktine lietuvaitė tampa ne tik fiktyviam savo vyrui, bet ir visai jo giminei. Pasitaiko, po iškilmių lietuvaitė pakliūva į sekso vergiją (yra išnaudojamos, patiria fizinį ir psichologinį smurtą), tuo tarpu kai sutuoktinis mėgaujasi gyvenimu ES: šeimos vardu prisiima kreditorinių įsipareigojimų, perka įvairius daiktus išsimokėtinai, o skolos gula ir ant sutuoktinės pečių, nors ji apie tai nieko nežino.
Be to, dažnai lietuvaitės susituokusios su kitataučiais neturi (neišsaugo) nei sutuoktinio asmens dokumento kopijos nei santuoką patvirtinančio dokumento originalo su Apostille, be kurių realiai negalimas skyrybų proceso inicijavimas.
– Kokios dažniausiai nurodomos skyrybų priežastys?
– Kalbant apie formalias santuokos nutraukimo priežastis, įvardijamas skyrybų dokumentuose, galime pažymėti, jog jos per eilę metų iš esmės nepasikeitė. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima ir kt. pareigų nevykdymas.
Tačiau mūsų praktikoje klientų įvardijamos realios priežastys iš esmės skiriasi. Kaip pavyzdį galime paminėti, jog šalys susvetimėjimą pabrėžia ir įvardija dažniau nei neištikimybę (kurią neretai atleidžia, siekdamos išsaugoti šeimą, ypač esant nepilnamečiams vaikams). Be abejo, išlieka fizinio bei psichologinio smurto apraiškų priežastys, seksualinio nesuderinamumo bei išaiškėjusio homoseksualumo atvejai. Tačiau santuoką nutraukiant Jungtinėje Karalystėje svarių priežasčių reikia nurodyti (bei jas pagrįsti) kur kas daugiau nei skyrybas inicijuojant Lietuvoje.
– Įsivaizduokime situaciją – Anglijoje skiriasi lietuvė su vietiniu anglu. Kokie šansai, jog vaikas bus paliktas globoti mamai? Ar moteris galės panorėjusi išsivežti vaiką į tėvynę?
– Vienareikšmiškai atsakyti į tokį klausimą taip ar ne, neįvertinus faktinių aplinkybių bei konkrečios situacijos būtų neprofesionalu. Jeigu vaikas gimęs Anglijoje, jo nuolatinė gyvenamoji vieta Anglija ir jis turi šios šalies pilietybę, jį gina nacionaliniai šalies įstatymai, tad tikėtina, jog esant šalių (tėvų) konfliktui tėvas anglas pasinaudos visomis teisinėmis priemonėmis, kad vaiko pagrindiniu globėju būtų paskirtas jis.
Tačiau, tai nereiškia, jog lietuvė mama negali padaryti to paties. Tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje galioja 1980 Hagos Konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civiliniu aspektu, tad motinai panorėjus išsivežti vaiką į savo tėvynę, neturint tam teisinio pagrindo vykstant skyrybų procesui Anglijoje, sutuoktinis formaliai gali pasinaudoti šia galimybe apkaltindamas vaiko motiną vaiko grobimu (nors žodžiu galbūt jie ir buvo sutarę), dėl ko vėliau mamos galimybės tapti pagrindine vaiko globėja būtų ženkliai komplikuotos.
Tačiau, tiek mama, tiek tėvas, kuris teismo tvarka nebus paskirtas pagrindiniu vaiko auklėtoju, visuomet turi teisę matytis, bendrauti su savo vaiku pagal sulygtą bendravimo tvarką, kurią reiktų nusistatyti kiek įmanomą palankesnę.
– Galbūt galėtumėte atskleisti pagrindinius skirtumus tarp skyrybų procesų Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje?
– Lietuvoje skyrybų procesas vyksta greičiau, kainuoja pigiau, be to klientai streso patiria kur kas mažiau. O kadangi Lietuvoje suformuota teismų praktika šeimos bylose yra aiški, mūsų klientai yra apsaugoti bei užtikrinti, jog jų teisėti interesai nebus pažeisti.
Santuoka turėtų būti sąmoningas ir gerai apgalvotas žingsnis. Santuoka turėtų būti sąmoningas ir gerai apgalvotas žingsnis.
– Kiek vidutiniškai gali trukti skyrybų procesas?
– Taikių skyrybų atveju teismo priimtas sprendimas įsiteisėja per 30 dienų, tad ištuokos liudijimo išrašą galima gauti per pusantro-du mėnesius nuo dokumentų pateikimo teismui.
Kai sutuoktiniai nesutaria dėl esminių klausimų, pavyzdžiui turto dalybų, skyrybų procesas trunka kur kas ilgiau ir terminai gali būti skaičiuojami ne tik mėnesiais, bet ir metais (šalims skundžiant priimtus teismo sprendimus apeliacine ar kasacine tvarka).
– Kokias klaidas lietuviai dažniausiai daro skirdamiesi su kitataučiais? Galbūt galėtumėte duoti kažkokių patarimų, jog mūsų tautiečiai galėtų geriau apginti savo teises?
– Santuoka turėtų būti sąmoningas ir gerai apgalvotas žingsnis, deja, net ir tokiais atvejais negali žinoti bei garantuoti, jog pasikeitus situacijai bei aplinkybėms, neteks pasukti skirtingais keliais.
Tarp pagrindinių klaidų – neišnaudotos galimybės skyrybų procesą inicijuoti Lietuvoje, o tai padaryti būtų paprasčiau, jei santuoką su kitataučiu (nesant galimybės jos sudaryti savo gimtinėje) apskaitytumėte Lietuvoje.
Pasirašykite ikivedybinę/povedybinę sutartį, kuria nustatykite savo turto teisinį rėžimą bei išspręskite turto padalijimo klausimus iš esmės, tai ženkliai palengvins jūsų situaciją skyrybų atveju.
Jeigu sudarėte santuoką su musulmonu, atminkite, jog joks save gerbiantis musulmonas nepaliks savo vaiko ir juo labiau neleis jam būti auginamam kitatikių. Tad, vaiko gimimas (bei šio fakto registravimas) Lietuvoje, skyrybų atveju užkirs kelią jo „atėmimui“ iš mamos.
Sudarydami santuoką, pasirūpinkite dokumentų: santuokos liudijimo originalo, sutuoktinio asmens dokumento kopijos bei savo asmens dokumento išsaugojimu.
Beje, tarp pasitaikančių klaidų – delsimas būti skyrybų iniciatoriumi, dėl ko vėliau gintis nuo absurdiškų bei sukurptų (objektyvios tikrovės neatitinkančių) kaltinimų, būna sudėtinga ypač užsienio teismuose (ne išimtis – Jungtinė Karalystė).
– Kaip mokami alimentai, jei vaikas gyvena vienoje šalyje, o tėvas – kitoje (pagal kurios valstybės įstatymus)?
– Išlaikymas (alimentai) vaikui mokami šalių susitarimu, jo nesant pagal Teismo priimtą sprendimą (priklausomai nuo šalies, kurioje buvo inicijuotas teisminis procesas). Praktikoje išlaikymo sumų dydžiai priteisiami nepilnamečiams vaikams turi atitikti jų poreikius bei nustatomi atsižvelgiant į tėvų finansinę padėtį. Tačiau tėvų finansinė padėtis negali paneigti vaikui reikalingo ir socialiai priimtino išlaikymo dydžio, kuris Lietuvoje sietinas su minimalia mėnesine alga ir šiuo metu sudaro 190 EUR/mėn. vienam vaikui.
– Ar būnant užsienyje galima išsiskirti Lietuvoje?
– Taip, galima. Tam ir yra teisininkai, kurie užtikrina, kad visi fiziniai asmenys gyvenantys ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, galėtų gauti pagalbą. Visai nesvarbu kuriame pasaulio kampelyje yra klientas, jam susisiekus, visus skyrybų formalumus galima sutvarkyti Lietuvoje be jo fizinio dalyvavimo procese. Komunikacija vyksta nuotoliniu būdu – telefonu bei el. paštu, – kas padeda operatyviai identifikuoti reikiamos teisinės pagalbos poreikį bei apimtį ir sumažinti išlaidas.
