Mitybos specialistai ir psichologai išskiria keletą pagrindinių dalykų, nuo kurių priklauso sėkmingas sveiko vaikų maitinimosi įpročių ugdymas. Tai pirmiausiai yra teigiamas pačių tėvų pavyzdys ir artima vaikų pažintis su sveiku maistu nuo pat mažų dienų, sakoma pranešime spaudai.

Suaugusieji turi rodyti tinkamą pavyzdį

„Priežasčių, kodėl vaikai valgo mažai daržovių ar vaisių, nemėgsta košių ar kitų sveikatai naudingų maisto produktų ir patiekalų pirmiausiai reikėtų ieškoti namuose. Tai, kokie mitybos įpročiai yra nusistovėję šeimoje, ką valgo tėvai, artimieji, visa tai neabejotinai atsispindi ir vaiko požiūryje į vieną ar kitą maistą“, – sako Všį „Tikra mityba“ vadovė ir virtuvės šefė Danguolė Gasparavičienė.

Mitybos specialistės teigimu, vargu, ar galima tikėtis, kad vaikai noriai valgys daržoves, vaisius, žalumynus ar košes, jei tėvų lėkštėse toks maistas yra retas svečias.

„Norėdami ugdyti vaikų sveikos mitybos įpročius pirmiausiai turėtume savęs paklausti, ar patys galime jais pasigirti. Reikia pripažinti, kad suaugusieji tikrai neretai skuba, lekia pamiršdami, kad tinkama mityba – vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių“, – pabrėžia D. Gasparavičienė.

Tėvų pavyzdžio svarbą sveikai vaikų mitybai pažymi ir vaikų psichologas Linas Slušnys. Anot jo, vaikui svarbu matyti, kad suaugusieji patys valgo daug daržovių. Stebėdami ir analizuodami savo aplinką mažieji mokosi sveikos gyvensenos įgūdžių. Anot psichologo, mažamečiams vaikams taip pat labai svarbus žaidimas, todėl sveikesniu maistu vaikus sudominti gali būti lengviau į valgymo patirtis įtraukus tam tikrus žaidimo elementus.

Pataria gaminti kartu su vaikais

D. Gasparavičienė atkreipia dėmesį ir į bendravimo su vaiku, jo įtraukimo į įvairias su maistu susijusias veiklas svarbą.
„Svarbu su vaikais ne tik bendrauti mitybos temomis, bet ir drauge gaminti, kartu ruošti vakarienę ar savaitgalio pietus. Tokiu būdu vaikai turi galimybę patenkinti savo smalsumą, susipažinti su jiems dar nepažįstamos daržovės ar vaisiaus forma, skoniu, kvapu. Be abejo, į jau pažįstamus dalykus vaikai vėliau žiūrės gerokai palankiau, todėl brokolis ar kopūsto lapas maisto lėkštėje jiems atrodys visiškai natūralu ir suprantama“, – sako D. Gasparavičienė.

Anot D. Gasparavičienės, bendraujant su vaikais renginių metu ne vienas mažylis atskleidė, kad namuose kartu su tėveliais negamina, nes mama neleidžia pjaustyti daržovių ar plakti tešlos blynams baimindamasi, kad vaikas susižeis ar išterlios virtuvę. Taip vaikai netenka puikios galimybės susipažinti su vaisiais ar daržovėmis, sužinoti, kodėl jie yra sveikesni už sausainį ar saldainį, iš kur ir koks maistas atsiranda jų lėkštėse.

O gaminti patiems, D. Gasparavičienės teigimu, vaikams tikrai patinka. Nuo 2015 metų organizuojami interaktyvūs edukaciniai užsiėmimai Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

„Salotas, sveikus užkandžius vaikai gamina su dideliu užsidegimu, didžiuojasi savo pasiekimais virtuvėje ir mielai valgo maistą, prie kurio ruošimo patys prisidėjo“, – pasakoja D. Gasparavičienė.

Vaiko požiūrį į avokadą pakeisti padėjo paprastas receptas

Pasak D. Gasparavičienės, su vaikais gaminami sveiki patiekalai ar užkandžiai gali būti ir labai paprasti. Šiuo atveju vaikams yra svarbiau pats procesas, bendravimas ir suvokimas, kad maistą jie sukūrė savomis rankomis ar bent jau prisidėjo prie jo gamybos. Be to, norint sudominti vaiką vaisiais ar daržovėmis dažnai pakanka juos tiesiog kitaip pateikti.

„Turiu puikų pavyzdį iš asmeninės patirties. Mano sūnus nemėgo vieno iš vertingiausių vaisių – avokado. Nesvarbu, kokiame maiste jį rasdavo, niekuomet nevalgydavo. Taigi teko pasitelkti mamos išradingumą. Pradėjau lėtaeigėje sulčiaspaudėje ruošti sultis su avokadu. Keletą kartų jų paragavęs sūnus ėmė klausinėti, iš ko jos pagamintos, kad yra tokios skanios. Nieko kito neliko, kaip tik priminti avokadą“, – patirtimi dalijasi D. Gasparavičienė.

Mitybos specialistė atskleidžia ir jos sūnų taip sužavėjusių ir nuomonę apie avokadą pakeisti privertusių sulčių receptu. Joms paruošti tereikia vieno banano, pusės avokado vaisiaus, vienos kriaušės ar obuolio bei žiupsnelio špinatų. Viską reikia gerai pertrinti sulčiaspaudėje ar trintuvėje, supilti į stiklinę, papuošti mėtos ar baziliko lapeliu, keliomis šilauogėmis ar braške.

Valgyti daugiau daržovių gali paskatinti ir išvyka į jų ūkį

Ekspertai vienbalsiai tvirtina, kad palankiau į daržoves, žalumynus ir vaisius vaikai žiūri, kuomet juos pažįsta, žino, kaip ir iš kur jie atsiranda. Deja, ne paslaptis, kad vaikai šiandien vis labiau tolsta nuo sodo ar daržo, o galimybių savomis akimis pamatyti, kaip auginamos morkos, ridikėliai ar salotos jie turi vis mažiau.

Padėti užpildyti šią spragą ėmėsi prekybos tinklas IKI, praėjusiais metais pradėjęs vykdyti socialinį projektą „Sodinčius“. Į jį įtrauktos šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurios gavo mitybos specialistų ir pedagogų paruoštas specialias edukacines programas ir patarimų rinkinius tėvams apie sveiką vaikų mitybą. Prekybos tinklo iniciatyva darželinukams taip pat pradėtos organizuoti edukacinės ekskursijos į skirtingus šalies vaisių ir daržovių ūkius, kuriuose mažieji gali iš arti susipažinti su jų auginimo procesu, sužinoti, koks yra jų kelias iki parduotuvių lentynų.

„Poreikis pažindinti vaikus su vaisiais ir daržovėmis yra išties didelis. Dalis mažųjų šiandien nelabai apskritai nutuokia, iš kur atkeliauja vaisiai ir daržovės, kodėl juos valgyti verta ir kokį maistą iš jų galima pagaminti. Be abejo, kuo mažiau apie šiuos produktus vaikas žino, tuo nepatikliau į juos žiūri ir mažiau nori juos valgyti. Taigi pažinimas yra pirmasis žingsnis į pamėgimą ir sveikesnės mitybos įpročius“, – sako prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.

Anot jos, šiemet ir toliau bus organizuojamos vaikų ekskursijos į įvairius šalies ūkius, o iš viso jomis susidomėjimą išreiškė apie pusė tūkstančio ikimokyklinio ugdymo įstaigų visoje šalyje. Be to, B. Čaikauskaitės teigimu, „Sodinčiaus“ projektas šiemet apims ir daugiau veiksmų, kurių tikslas prisidėti prie to, kad vaikai Lietuvoje valgytų daugiau vaisių, daržovių ir žalumynų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)