Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas pažymi, kad nelaimių priežastimi neretai tampa nepakankamas gyventojų dėmesys saugiam būsto apšildymui ir keleto esminių priešgaisrinės saugos principų nesilaikymas.

„Atšalus orams gaisrų gerokai padaugėja, o per praėjusį šildymo sezoną iš viso jų užfiksavome beveik 200. Šių gaisrų metu gyventojai patyrė nuostolių už 706 tūkst. eurų. Didžiausia gaisro metu patirta žala sudegus visai sodybai pernai siekė net 265,5 tūkst. eurų“, – sako A. Pilčicas.

Anot draudikų eksperto, savarankiškai būstą kietuoju ar skystuoju kuru, elektros prietaisais šildantys gyventojai dar pieš prasidedant šildymo sezonui turėtų atlikti tam tikrus namų darbus, o to nepadarę turėtų suskubti kuo greičiau pasirūpinti būtinomis gaisrų prevencijos priemonėmis.

Neišvalytos krosnys ir dūmtraukiai – vienas žingsnis iki nelaimės

Anot draudikų atstovo, šaltuoju metų laiku kilusių gaisrų priežastys dažniausiai būna panašios – užsidegę netvarkingos elektros instaliacijos ir elektrinių šildymo prietaisų laidai, vandens šildytuvai, nuo iš krosnių ar židinių iškritusių žarijų ir žiežirbų užsiliepsnojusios grindys ar baldai, sprogę skystojo ir kietojo kuro katilai, užsidegę elektriniai radiatoriai ar gyvatukai. Itin dažna nelaimių priežastimi gyvenamuosiuose namuose su autonominiu šildymu, A. Pilčico teigimu, tampa neišvalyti dūmtraukiai.

„Savo būstus savarankiškai šildantys gyventojai turėtų labai gerai pasiruošti šildymo sezonui, o pirmiausiai – kruopščiai išsivalyti dūmtraukius. Be to, rūpestingai šildymo sistemą reikėtų prižiūrėti viso šildymo sezono metu. Būtina reguliariai – ne rečiau nei kartą per tris mėnesius – išvalyti dūmtraukiuose susikaupusius suodžius ir dervas, niekuomet nepalikti krosnių ir židinių be priežiūros“, – pabrėžia A. Pilčicas.

Sena krosnis – dvigubas pavojus

Didelis gaisro pavojus, anot pašnekovo, kyla tuomet, kai patalpose yra naudojamos senos krosnys ir židiniai, kurių koklių ir dūmtraukių sienelės yra pažeistos. Nuo karščio jos dėvisi, o galiausiai atsivėrus plyšiams pro jas ima veržtis žiežirbos, žarijos ar netgi liepsnos, todėl gali užsidegti šalimais esantys degūs paviršiai, daiktai ir baldai. Draudikų atstovo teigimu, visuomet reikia įsitikinti, ar krosnyje nėra įtrūkimų ir plyšių, o juos atradus užsandarinti arba netgi visai pasikeisti pasenusią krosnį.

„Pasitaiko, kad kaimo gyvenvietėse gyventojai eksploatuoja kone avarinės būklės, pusę ar netgi daugiau amžiaus mačiusias krosnis. Nenuostabu, kad tokios autonominiam šildymui naudojamos krosnys būna itin nusidėvėjusios, be to, dažnai praktiškai nemačiusios remonto. Tik laiko klausimas, kada tokios būklės šildymo sistemos virs gaisro židiniu. Vyresni gyventojai dažnai nesuvokia rizikos, o ir nelabai pajėgia patys susitvarkyti ar pasikeisti pasenusias krosnis, todėl jaunesni tokių žmonių giminaičiai turėtų pagelbėti ir pasirūpinti šių žmonių bei jų turto saugumu“, – sako A. Pilčicas.

Pirmiau saugumas, tik po to – patogumas

Draudimo eksperto teigimu, dažnai manoma, kad gaisrų prevencija svarbu pasirūpinti tik nuosavų namų, šildomų kietuoju kuru, gyventojams. Vis tik ir daugiabučių gyventojai ar netgi biuruose ir kitose darbo vietose įvairiais elektriniais šildytuvais besišildantys žmonės taip pat turėtų imtis visų atsargumo priemonių.

„Neretai elektriniai radiatoriai yra paliekami įjungti tuščioje patalpoje neva tam, kad ją prišildytų. Be abejo, taip daryti nereikėtų, o šildymo prietaisus įjungtus laikyti tik tuomet, kai juos gali tinkamai prižiūrėti žmonės. Naudojant tokius prietaisus taip pat reikėtų įsitikinti, kad jie yra techniškai tvarkingi, jų laidai ir iki aukštos temperatūros įkaistančios dalys – gerai izoliuotos“, – sako A. Pilčicas.

Draudikų atstovo teigimu, svarbu ne tik pasirūpinti, kad visos šildymo sistemos ir prietaisai būtų tvarkingi ir tinkami saugiam naudojimui, bet ir elgtis apgalvotai – nedžiauti skalbinių šalia krosnių, židinių ar šildytuvų, elektrinius radiatorius statyti taip, kad jie nesiliestų prie užuolaidų, baldų ar sienų.

„Visuomet pravartu namuose įsirengti dūmų jutiklius ir apsvarstyti galimybę apdrausti turtą nuo gaisro rizikos“, – pataria A. Pilčicas.