Rudeninis obelų, kriaušių ir kitų vaismedžių genėjimas

Formuojamasis vaismedžių – obelų, kriaušių, vyšnių ir slyvų – genėjimas mėgėjiškuose soduose paprastai atliekamas ankstyvą pavasarį. Pramoniniuose soduose darbų apimtys per didelės, todėl sudėtinga visus juos atlikti per trumpą numatytą laikotarpį. Dėl šios priežasties genėjimo darbai pradedami dar žiemą per atlydžius, rašo supersadovnik.ru.

Rudeninis obelų genėjimas

Kodėl genėjimas atliekamas būtent tokia tvarka? Patrumpinus obelų ir kriaušių šakas lieka plačių nuopjovų, žiemą tampančių šalčio laidininkais, todėl gyvi audiniai aplink nuopjovą gali nukentėti.
Visgi kai kurias obelų ir kriaušių šakas galima patrumpinti vasaros pabaigoje ir rudenį. Rinkdami derlių atkreipkite dėmesį į šakas, kurios yra labiausiai uždengtos ir ant kurių nėra vaisių.

Jei bijote iki pavasario apie šias šakas pamiršti, nupjaukite iš karto, tik nepamirškite palikti 15 cm aukščio apsauginį kelmelį. Žiemą tokia nuopjova nekels pavojaus šakai, nes bus nuo jos nutolusi, ir ant jos išsidėsčiusiems perspektyviems pumpurams, o pavasarį paliktą kelmelį bus galima nupjauti.

Rudeninis vynmedžių ir kitų vijoklinių augalų genėjimas

Vaisius vedančius ir dekoratyvinius vijoklinius augalus – vynmedžius, aktinidijas, citrinvytį ir kt. – reikia genėti rudenį arba tik po to, kai augalai visiškai sulapoja (pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje).

Ankstyvą pavasarį šių augalų genėti negalima. Sulojimo metu net pavienės nuopjovos ir nulaužti ūgliai gali vijokliniams augalams būti labai žalingi. Iš pažeistų plotų išteka ląstelinis skystis, o su juo augalas praranda ne tik vandenį, bet ir fiziologiškai aktyvias medžiagas. Šį reiškinį ypač gerai žino vynuogių augintojai, kurie jį vadina „vynuogienojaus ašara“. Ašarų intensyvumas priklauso nuo oro. Kai kuriais metais augalai gali netekti iki 15 litrų skysčio.

Vidutinių platumų klimato juostoje vynuogienojai genimi rudenį prieš juos apklojant. Taip pat patogu kartu su jais nugenėti ir kitus vijoklinius augalus. Vynuogienojų genėjimo schemą pasirinkite savo nuožiūra. Tai pats paprasčiausias ir vidutinių platumų klimato juostoje labiausiai paplitęs genėjimo būdas. Jis padeda lengvai suformuoti vynuogienojų ir uždengti jį žiemai.

Jei pasirinkote genėjimą vėduoklės forma, iš pradžių reikia suformuoti jauną sodinį. Patobulintas vynuogienojų genėjimo vidutinėje klimato juostoje metodas – horizontalusis kordonas. Tačiau norint taip suformuoti vynmedį, reikia turėti daugiau patirties, be to, augalai sode užims daugiau vietos.

Tiesa, tokia vynmedžio genėjimo schema leidžia padidinti daugelio vertingų veislių derlingumą, taip nugenėjus, geriau sunoksta vynuogės, augalas lengviau peržiemoja. Jei mėgstate auginti vynuoges ir esate pasiruošę skirti daugiau laiko tam, kad gautumėte įspūdingą rezultatą, rinkitės pavėsinės formavimo schemą.

Agrastų, serbentų krūmų ir sausmedžių genėjimas

Uogakrūmių genėjimas – tai iš esmės senų šakų pašalinimas iki pat pagrindo. Kadangi plačių nuopjovų virš sniego lygmens neatsiranda, nėra ir jokios galimybės šaltam orui prasiskverbti prie pumpurų. Taigi visiškai nesvarbu, kada genėsite serbentų ir agrastų krūmus: pavasarį, kaip dažniausiai rekomenduojama literatūroje, ar rudenį.

Patogumo prasme rudeninis serbentų, agrastų krūmų ir sausmedžių genėjimas netgi patrauklesnis. Uogakrūmių pumpurai nubunda labai anksti, todėl visada yra tikimybė nespėti genėjimo darbų atlikti laiku, iki sulojimo. Taigi patyrę sodininkai paprastai sausmedžius, agrastų ir serbentų krūmus stengiasi nugenėti rudenį, jau nukritus lapams.

Rudeninis aviečių genėjimas

Įprastų rūšių aviečių krūmų genėjimas atliekamas ne rudenį, o vasarą, iš karto po derliaus nuėmimo. Visi dvejų metų ūgliai, kurie vedė uogas, nupjaunami iki žemės. Sunokusios uogos reiškia, kad šie ūgliai baigė savo vystymąsi ir rudenį bet kuriuo atveju nudžius, o iki tol tik trukdys augti ir kaupti jėgas naujiems ūgliams, juos užgoš ir neleis tinkamai prižiūrėti.

Tačiau jei laiku nespėjote nupjauti senų aviečių ūglių, būtinai tai padarykite bent jau rudenį. Prieš užklojant pageidautina atlikti pirmą jaunų ūglių, kurie ves uogas ateinančiais metais, normavimą. Palikite apie 40 geriausių ūglių ilginiam eilės metrui, likusius pašalinkite. Kai nutirps sniegas ir avietes rišite, dar kartą jas praretinkite, palikdami po 15–20 ūglių ilginiame metre.

Remontaninės arba rudeninės avietės nokinamos praktiškai iki pat pirmojo sniego, todėl genėti jas reikia rudenį. Galima rinktis iš dviejų genėjimo būdų: išpjauti tik dvimečius rudeninių aviečių ūglius arba nupjauti juos visus. Vidutinių platumų klimato juostoje labiau paplitęs antrasis aviečių genėjimo būdas.

Ar reikia rudenį genėti rožes?

Formuoti rožių krūmus reikia pavasarį, kai matosi, kokie pumpurai išliko, ir juos palikti. Rudenį taip pat tenka patrumpinti kai kurias šakas, kad krūmą būtų lengviau užkloti. Patyrę sodininkai taip pat primygtinai rekomenduoja nupjauti ir išnešti visus rožių lapus, kad ligas sukeliantiems grybeliams nesusidarytų palankios sąlygos peržiemoti.

Rudeninis raganių genėjimas

Atliekant pirmojo tipo raganių genėjimą šalinami tik ligoti ir pernelyg krūmą tankinantys ūgliai. Atliekant antrojo tipo raganių genėjimą prieš augalus apdengiant ūgliai trumpinami trečdaliu. Atliekant trečiojo tipo raganių genėjimą ūgliai visiškai pašalinami, paliekant vos 3-5 cm virš žemės paviršiaus išsikišusius kelmelius.

Rudeninis jazminų genėjimas

Senus jazminų krūmus rudenį reikėtų kiek atnaujinti: nupjauti silpnus, lają tankinančius ūglius ir nupjauti 1–2 pačias storiausias šakas iki pat pagrindo.

Rudeninis hortenzijų genėjimas

Pageidautina rudenį nupjauti hortenzijų žiedynus, kad žiemą ant jų prilipęs sniegas nesulaužytų šakų. Žiedynai nupjaunami iki pirmų pumpurų.

Spygliuočių genėjimas ir kirpimas

Ruduo – palankus metas kirpti spygliuočius. Apskritai spygliuočius galima kirpti bet kuriuo metu, kai oro temperatūra nenusileidžia žemiau +4°С. Vis dėlto rudenį tai daryti patogiau: augalai išskiria mažiau sakų, kuri limpa prie instrumentų, tepa drabužius. Svarbu ne tik nepersistengti kerpant lają, bet ir vienu kartu nenupjauti daugiau nei 1/3 naujausių ūglių.

Bendrieji rudeninio augalų genėjimo patarimai

Vaismedžius, vaiskrūmius, uogakrūmius bei dekoratyvinius medžius ir krūmus geriausia genėti krentant arba jau nukritus lapams. Galima pradėti genėti apytikriai nuo spalio vidurio, nelaukiant, kol lapai visiškai nukris. O termino, kada baigti genėjimą, nėra – jį turi padiktuoti sveikas protas. Nepatariama tęsti jokių darbų sode, taip pat ir rudeninio genėjimo, kai prasideda ilgalaikis lietus ir permirksta gilesni dirvos sluoksniai.

Mindžiodami drėgną žemę aplink medžius ir krūmus, pažeidžiate dirvožemio struktūrą, todėl šaknims bus sunkiau gauti deguonies. Jei tęsti darbus nepaisant blogo oro būtina, po kojomis pasiklokite skydus ar lentas, kad nesuplūktumėte žemės. Vynmedžių, rožių ir kitų kultūrų, kurias žiemai reikia užkloti, genėjimą reikia baigti iki užklojimo darbų.

Rudeniniam genėjimui palankios dienos pagal 2016 m. Mėnulio kalendorių:

rugsėjo 5-9, 17-20, 23-27, 30 d.;
spalio 2-7, 17-24, 27-30 d.;
lapkričio 1-3, 17-20, 23-30 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)