Psichologai primena, jog tai – kaip tik puikus metas praleisti daugiau laiko kartu ir sustiprinti ryšį su atžala. Jei neturite galimybių atostogauti vasarą, visos šeimos prasmingai veiklai galima skirti savaitgalius.
Reikia išskirtinio dėmesio
Visus metus tėvai dirba, o vaikai būna užimti darželyje, mokykloje, būreliuose. Todėl dažnai suaugusiesiems nelieka laiko su savo atžalomis pasikalbėti, pasidžiaugti ar tiesiog pabūti.
„Neretai nutinka taip, kad vaikai prisimenami tik tada, kai jiems kas nors nutinka – suserga, ištinka nesėkmė ar „prisidirba“. Tačiau būtina nuolatos nepamiršti skirti atžaloms išskirtinį dėmesį“, – pastebėjo vaikų ir paauglių psichologė Asta Budvytienė.
Pasak jos, geras santykis su tėvais – didelis vaiko sėkmės ir laimės pagrindas. Nereikėtų pamiršti, kad bendravimo kiekybė visgi yra tokia pati svarbi kaip ir kokybė.
„Neretai tėvai patys save apgaudinėja sakydami, kad „vaikui laiko skiriu mažai, bet kokybiškai“. Šis požiūris tinka (nors ir ne visada), kai vaikas yra paauglys. Jam jau nereikia, kad tėvai šalia būtų visą parą. Tačiau mažyliams labai svarbu, kad tėvai būtų pasiekiami. Vaikas, paprastai net ir užsiėmęs savo veikla, žinodamas, kad bent vienas iš tėvų yra netoliese, jaučiasi saugus“, – aiškino A. Budvytienė.
Svarbu išlaikyti balansą
Vasarą tempas paprastai sulėtėja, per karščius tingisi užsiimti aktyvesne veikla, bet psichologė pabrėžė, kad labai svarbu išlaikyti balansą tarp dykinėjimo ir užsiėmimo tiek bet kurio amžiaus vaikams, tiek suaugusiems.
„Šiek tiek panuobodžiauti sveika – tuomet pailsima, pabūnama su savimi, atėjęs vidinės tuštumos jausmas skatina kūrybiškumą, norą veikti. Tačiau užsibuvus „be rūpesčių“ būsenoje, tampa sunkiau pradėti net pačius paprasčiausius darbelius, „užsisėdima“, aptingstama“, – pastebėjo specialistė.
Užsikrečia tėvų nuotaikomis
Laisvu laiku vasarą kartu su vaikais galima sugalvoti įvairiausios veiklos. Tereikia pasitelkti šiek tiek fantazijos ir atlikti kai kuriuos namų darbus.
„Visų pirma – žaiskite kartu. Žinoma, žaidimus reikia pasirinkti atsižvelgiant į vaikų amžių. Svarbiausia – gera visos šeimos nuotaika, daug juoko, džiaugsmo. Todėl kelionėse ar gamtoje pasistenkite, kad vaikas kuo mažiau girdėtų žodžių „atstok“, „eik žaisti su vaikais“, o daugiau – „pažaiskime!“, „žiūrėk!“, „pabandykime kartu“, „išmokyk ir mane“ ir pan.“, – patarė psichologė.
Dar vienas puikus būdas praleisti laiką – supažindinti atžalas su savo pomėgiais, prisiminti, ką mėgote veikti anksčiau, vaikystėje. „Parodykite džiaugsmą, azartą. Vaikai užsikrečia tėvų nuotaikomis. Taip praplėsite atžalų akiratį, o galbūt atrasite ir bendrų hobių“, – kalbėjo A. Budvytienė.
Pareiga gali būti ir maloni
Taip pat – su vaikais būtina kartu dirbti. Nesvarbu, kas tai bebūtų – buto remontavimas, sodininkystė, indų plovimas, maisto gaminimas – tiesiog maloniai juos reikėtų pakviesti į talką.
„Netiesa, kad vaikai nenori padėti tėvams. Tiesiog suaugusieji dažnai atstumia vaikus netinkamu elgesiu – kritika, nuolatiniais pamokymais, priekaištais, niūria nuotaika ar nemokėjimu paaiškinti, kaip tą darbą reikėtų atlikti. Dirbdami kartu ugdysite šeimos bendrumą, sutelktumą, pagalbą vienas kitam, pareigos jausmą ir pojūtį, kad pareiga nebūtinai yra nemaloni“, – patarimais dalijosi psichologė.
Keletas gerų patarimų
Negąsdinkite vaiko atostogų pabaiga ir greitai užgriūsiančia atsakomybe – pavyzdžiui, „Baigiasi tavo katino dienos, vėl prasidės vargeliai“. Vaikas pats tai suvokia ir stresuoja. Neburbėkite, kad atostogos jau baigiasi, kad „vėl reikės į tą prakeiktą darbą“, nes mažos akutės jus stebi ir kopijuoja. Juk nenorite, kad jis nekęstų mokyklos?
Nekaltinkite vaiko dėl neatliktų darbų. Jis ir taip jaučia kaltę. Atminkite, kad nemalonūs vaiko darbai yra ir jūsų atsakomybė. Jei nepaskatinote, nesudominote vaiko knygelėmis, dalį kaltės prisiimkite ir sau.
Užuot dejavę dėl besibaigiančių malonumų geriau sakykite: „Gaila, jog atostogos baigiasi, bet jos buvo tokios šaunios!“. Galite kartu susėdę prie arbatos puodelio prisiminti, ką nuveikėte, kas labiausiai įsiminė, ko išmokote, peržiūrėkite atostogų nuotraukas.
Ką galima veikti?
Suorganizuokite nesudėtingą turistinį žygį; išsirinkite įdomią lankytiną vietą netoli savo miesto ir, jei galima, nuvažiuokite ten traukiniu; aplankykite netoli gyvenamosios vietos esantį apžvalgos bokštą, muziejų po atviru dangumi, pakeliaukite pažintiniais takais, dalyvaukite vaikams skirtose edukacinėse programose, nuvykite į temines ekskursijas savo regione ir kt.
Komentaras:
Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų ir paauglių psichiatrijos centro vaikų ir paauglių gydytoja psichiatrė Orinta Ančiulytė:
– Psichiniais sutrikimais besiskundžiančių vaikų srautas yra didelis visus metus. Tačiau dėl užimtumo stokos vasarą padaugėja vaikų su elgesio sutrikimais. Šiltuoju metu paryškėja jau mokslo metais juos lydėjusios problemos. Taip pat padaugėja nuo kvaišalų, kitų psichotropinių medžiagų apsvaigusių vaikų nesocialaus elgesio atvejų – vagiliavimo, muštynių ir kt.
Vasarą vaikai neturėtų šlifuoti gatvių, būti palikti vieni tikintis, kad jie patys užsiims kažkokia kryptinga veikla. Juos būtina užimti: išleisti į bendraamžių stovyklą, ar sugalvoti veiklos kaime. Neturėtų būti taip, kad vaikas miega iki pietų, tada įninka į kompiuterį. Jei mažesniųjų vaikų auklėjimu ir ugdymu tėvai dar užsiima, tai besąlygiškai pasitikėti paaugliais, ypač ankstyvojo amžiaus, duoti jiems laisvę yra klaidinga. Matoma tendencija, kad vaikai auga vieniši, negeba išlaikyti ilgalaikių socialinių kontaktų.
