Ir būtent parduotuvėse vaikai susiduria su vienu pagrindinių pasaulio pažinimo klausimų – apie jį pasakoja vaikų psichiatras, dirbantis su socialinio ir emocinio ugdymo programomis, Linas Slušnys.
„Tėvai Lietuvoje dažnai linkę įtraukti savo vaikus į kasdienes veiklas, nes mano, kad taip geriausia ugdyti mažamečių savarankiškumą. Bene geriausias to pavyzdys – ėjimas drauge apsipirkti.
Prekybos centruose ar parduotuvėse žmonės lankosi dažniau nei kitose prekes ar paslaugas teikiančiose įstaigose, o drauge eidami vaikai gali daugiau sužinoti apie buičiai reikalingus sprendimus, finansų valdymą ar maisto kultūrą. Tačiau būtent maistas vaikams parduotuvėje sukelia ypatingų klausimų – vaikai tėvų dažnai klausia, iš kur atsiranda visi produktai, kuriuos kasdien gaminame virtuvėje ir valgome“, – pasakoja psichologas Linas Slušnys.
Domina informacija apie produktus
„Buitinės prekės vaikams nėra tokios įdomios – su jomis mažamečiai susiduria rečiau, jos taip pat visuomet vienodos. Tačiau vaikai pastebi, kad valgomas obuolys vieną kartą gali būti raudonas, o kitą kartą žalias, vieną kartą saldesnis, o kitą kartą – rūgštesnis. Tokie vienodų produktų pokyčiai vaikams labai įdomūs, todėl tėvai ir sulaukia daug klausimų apie vaisių ir daržovių atsiradimą“, – pabrėžia psichologas.
Anot psichologo, vaikams įprastai sakoma, kad bulves, braškes ar morkas užaugina ūkininkai, jiems reikia žemės, vandens ir saulės šviesos, todėl daržovės ir vaisiai gerai auga vasarą.
„Tačiau vaikai mato, kad, pavyzdžiui, šviežių agurkų parduotuvėje galima nusipirkti ir žiemą, bet žiemą juk agurkai neauga“, – tęsia L. Slušnys.
Keičia ir tėvų elgesį
Anot prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės, vaikų buvimas parduotuvėje bei užduodami klausimai daro įtaką tėvų elgesiui, rašoma pranešime spaudai.
„Kasdien prekybos centruose apsilanko labai daug tėvų, kurie apsipirkti ateina drauge su savo mažamečiais vaikais. Pastebime, kad vien jau vaikų buvimas šalia keičia tėvų apsipirkimo įpročius – jei maisto produktus gyventojai perka būdami su savo atžalomis, produktų kokybei jie skiria daug daugiau dėmesio nei įprastai, besirūpindami tik savimi.
Apsipirkdami su savo mažamečiais vaikais tėvai atidžiau vertina vaisių ir daržovių šviežumą ir kokybę, produktų kilmės šalį ar galiojimo laiką. Perkant vaisius ir daržoves vaikams tėvai dažniau domisi, ar perkamos daržovės yra lietuviškos, ar atkeliavę iš užsienio“, – pasakoja B. Čaikauskaitė.
Prekybos tinklai šiandien turi daugybę saugos mechanizmų, kurie leidžia pirkėjams būti tikriems, kad perka aukščiausios kokybės standartus atitinkančius vaisius ir daržoves – jų kokybę tikrina ir valstybės institucijos, ir patys ūkininkai, ir prekybos tinklai.
„Tikrinimas nesibaigia net ir parduotuvėse – kad būtume tikri, jog pirkėjai visada gaus šviežius vaisius ir daržoves, mūsų darbuotojai parduotuvėse juos perrenka kas valandą. Pastebime, kad tai ypač aktualu tėvams su vaikais, nes jie rinkdamiesi prekes šviežumui ir kokybei skiria didžiausią dėmesį“, – tęsia prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė.
Mato vieną, o yra visai kitaip
Jei ne prekybos tinklų parduotuvės bei maisto pramonė, visus metus šviežių daržovių ir vaisių neturėtume. „Šioje vietoje dažnai prasideda skirtis tarp vaiko suvokimo ir tikrovės. Vaikai iki 6-7 metų mokosi pažinti pasaulį, kaupia visą informaciją ir jiems labai svarbu įgyti kuo daugiau žinių apie visą juos supančią aplinką. Todėl labai svarbios ir kuo objektyvesnės žinios apie maisto kultūrą – nuo jų gali priklausyti ne tik tolesnė vaiko mityba, bet ir sveikata ar asmeninio gyvenimo pasirinkimai pasiekus brandą“, – pabrėžia psichologas.
Anot L. Slušnio, psichologai pastebi, kad vaikams žinių apie maisto kultūrą ir teisingą mitybą iš tiesų dažnai pritrūksta. Pavyzdžiui, darželius lankantys vaikai dažnai negali pasakyti, kodėl Lietuvoje neauga bananai, bet auga obuoliai.
L. Slušnys tęsia, kad būtent darželių aplinka drauge su tėvais daro kone daugiausiai įtakos vaikų raidai: „Mažamečiai vaikai stebi visą aplinką, pradeda tėvų ne tik klausytis, bet ir juos imituoti, nes tėvai yra svarbiausi žmonės vaikų gyvenime. Tačiau vaiko raidai daug įtakos daro ir darželio aplinka, nes ten vaikai socializuojasi, mokosi bendravimo taisyklių, skaito, skaičiuoja bei susipažįsta su mus supančiu pasauliu“.
Pasakoti gerai, bet geriau – parodyti
Paklaustas apie tai, kaip geriausia vaikus supažindinti su maisto kultūra, psichologas teigia, kad vien pasakojimų neužtenka.
„Gerai, kai tiek darželių auklėtojos, tiek tėvai pasakoja apie ūkininkus, daržus ir sodus bei juose augančius vaisius ir daržoves – vaikams tai pirmas pažinimo etapas. Bet ikimokyklinio amžiaus vaikai daugiausiai mokosi ne klausydami, bet veikdami patys. Todėl jei yra galimybių, visada tėvams rekomenduojame vaikams suteikti praktinės patirties – nusivežti į daržą, parodyti, kaip auga vaisiai ir daržovės, gal net padėti vaikams pasodinti savo augalą. Tokiu būdu ar žaisdami įvairius pažinimo žaidimus vaikai geriau įsimena informaciją, o žinios apie maisto kultūrą ir gamtos cikliškumą vėliau bus itin svarbios vaikams augant, sprendžiant apie savo mitybą ar tiesiog ugdant savo požiūrį apie pasaulį“, – pasakoja psichologas.
