Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad gaisrai dažniausiai kyla miškingose vietovėse, durpynuose ar apleistuose pastatuose, visgi ugnis dažniausiai pasiglemžia apgyvendintą nekilnojamąją turtą: individualius namus bei daugiabučius. Didžiausią pavojų gaisro metu kelia liepsna, karštis ir išsiskiriančios nuodingos dujos bei dūmai – apsinuodijimas pastaraisiais yra dažniausia žūties gaisruose priežastis, sakoma pranešime spaudai.
Jei gyvybes pavyksta išsaugoti, skaudžiausia tampa ugnies padaryta finansinė žala. Remiantis 2015 m. draudimo bendrovių pateikta statistika, gaisro metu padaryta žala vidutiniškai siekia per 7000 eurų (palyginimui – gyvenamos erdvės užliejimo atveju draudimo bendrovės gyventojams išmoka apie 300 eurų).
„Dideli nuostoliai dėl gaisro patiriami todėl, kad ugnis išplinta pakankamai greitai: pradėjusios degti nuo nedidelio šaltinio kambaryje, liepsnos netrunka išplisti po visą būstą ar namo aukštą: gaisro židiniui įsiplieksti pakanka vos 30 s, gaisrui įsiliepsnoti – 3 minučių, o apimti degų pastatą – 15 min., – teigė „Rockwool“ techninis vadovas dr. Andrius Buska. – Gaisrinės saugos taisyklės užtikrina tik minimalius reikalavimus, tačiau apsisaugoti galima ir papildomais būdais, pavyzdžiui, tinkamai parinkus sprendimus ir statybines medžiagas. Be to, labai svarbu, kad kiekvienas namo gyventojas žinotų, kaip elgtis gaisro atveju ir būtų pasiruošęs evakuotis.“
Ruoštis galimai nelaimei būtina iš anksto
Didelės daugumos lietuvių bruožas – daryti išvadas nutikus nelaimei, tačiau svarbu išmokti iš anksto numatyti galimas rizikas ir pasirinkti tinkamas prevencines priemones. A. Buskos teigimu, siekiantiems išvengti nuostolių gyventojams reikia tuo pasirūpinti. O vien tai, kad pastatas – naujas, saugumo neužtikrina: ypač didelę reikšmę turi parinkti sprendimai ir panaudotos statybinės medžiagos.
„Prevencija prasideda projektuojant pastato konstrukcijas, kad šios būtų atsparios ugniai. Svarbu atsakingai pasirinkti statybos produktus, įvertinant jų degumą klasę. Patartina buityje ir statyboje vengti degių bei sintetinių-polimerinių produktų. O jeigu gyvenate sename name, kurio iš naujo neperstatysi, renovacija – gera proga pasirinkti tinkamas medžiagas“, – įsitikinęs specialistas.
Štai siekiant atkreipti dėmesį į gaisro problematiką liepos 14 d., Alytuje suorganizuota socialinė iniciatyva „Taupau sumaniai – gyvenu saugiai ir šiltai“, kurios tikslas – šviesti visuomenę apie tai, kad pastatų atnaujinimas yra efektyvus būdas pagerinti gyvenimo sąlygas ir turi teigiamą ekonominį bei aplinkosauginį efektą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sprendimus namo atnaujinimui reikia rinktis atsakingai, todėl taupyti sveikatos ir saugumo klausimais, darant renovaciją, yra išties rizikinga, nes tai ilgalaikė investicija.
Vilties g. 38 esantis daugiabutis - tai pirmas 12-aukštis namas, pastatytas 1974 m. Pirmas šis namas Alytuje, kuris buvo renovuotas. Kaip pasakojo daugiabučio namo pirmininkė Vanda Buinauskienė, daugiabučio namo renovacija praėjo sklandžiai, o tinkamai pasirinkti apšiltinimo sprendimai atneš daug naudos namo gyventojams. „Visų pirma, akmens vata namo šiltinimui pasirinkta ne tik kaip efektyvi apšiltinimo priemonė, ženkliai sumažinant išlaidas už šildymą, bet ir priešgaisrinės saugos sumetimais, kadangi akmens vata kilus gaisrui neleidžia jam plisti. Be to, šiltinant namus su akmens vata, užtikrinimas ilgaamžiškumas, prailgėja tarnavimo laikas, kuris siekia daugiau kaip 50 metų“
Atnaujinus namą pasirūpinta ir priešgaisrinės saugos užtikrinimu. Kiekviename namo aukšte įrengtos specialios spintos su čiaupais, žarnomis, kurios galės būti naudojamos, jei kiltų gaisras. Todėl namo gyventojai gali jaustis saugūs ir pasirengę.
