Venkite dažnų laistymų po nedaug. Dėl to augalų šaknys formuojasi paviršiuje ir jie nepajėgia pasiekti giliau esančio vandens, pataria supersodovnik.ru.

Pasodinus augalą jam labai reikia vandens, o laistant susispaudžia dirvožemis (dėl to teks dažniau jį purenti), išsiplauna maistinės medžiagos (teks dažniau tręšti), intensyviau auga piktžolės.
Teisingai laistant vanduo turi sudrėkinti gruntą iki pat šaknų apačios. Pavyzdžiui, vienmečiams augalams tai yra 15-25 centimetrų gylis, o bijūnams – ne mažiau kaip 60-70 centimetrų. Retas, tačiau gausus laistymas skatina gilesnės šaknų sistemos formavimąsi, didina augalų atsparumą sausrai.

Išimtis yra šakniavaisiai (morkos, ridikai, burokėliai ir pan.). Juos reikia laistyti dažnai, neleidžiant dirvožemiui išdžiūti, kitaip šakniavaisiai kietėja ir suskeldėja. Be abejo, esant sausam ir karštam orui lengvuose smėlinguose dirvožemiuose ar auginant augalus konteineriuose laistyti reikia dažniau. Jeigu vasara vėsi, dirvožemis sunkesnis ir molingesnis – tuomet rečiau.

Laistykite keliais etapais

Leiskite vandeniui susigerti ir grįžkite į tą pačią vietą kelis kartus. Taip drėgmė susigers į gylį ir nepasklis paviršiumi.
Stenkitės laistyti šaknis, kad vanduo nepatektų ant lapų. Tai ypač pasakytina apie augalus, kurie linkę sirgti grybelinėmis ligomis.

Jeigu laistysite vėlai vakarais, vanduo neišvengiamai sukels dėmėtumą, pūkuotą miltligę ir kitas grybelines ligas. Todėl laistykite rytais (iki 9 valandos) arba vakarais (19-20 valandą).

Venkite laistymo dieną, ypač esant karštam orui. Didelis oro ir vandens temperatūrų skirtumas gali sukelti augalams fiziologinį šoką (juo labiau, jeigu vanduo patenka ir ant lapų). Taip galite tapti paradokso liudininku: laistote, o augalai vysta akyse.

Kai palaistote, stenkitės išsaugoti dirvožemio drėgnumą. Purenimas vadinamas „sausuoju laistymu“, mat jis sunaikina kapiliarus, kuriais vanduo kyla iš žemesnių grunto sluoksnių, todėl neleidžia vandeniui taip greitai išgaruoti.

Purenti galima kitą dieną po laistymo, ne giliau kaip penkis centimetrus. Šiuo tikslu taip pat puikiai tinka mulčiavimas. Mulčiui naudojama nupjauta žolė, medžio skiedros ar žievė. Mulčio sluoksnio storis turi būti ne daugiau 6-7 centimetrų.

Geriau šiek tiek neprilaistyti, nei perlaistyti

Per didelis drėgmės kiekis iš dirvožemio išstumia deguonį, prasideda anaerobinių bakterijų vystymasis, dėl ko pradeda pūti šaknų sistema. Dėl drėgmės pertekliaus, pavyzdžiui, aviečių uogos tampa vandeningos ir neskanios. Vis dėlto, nereikia laukti, kol pradės vysti augalų lapai. Tai neigiamai atsiliepia jų žydėjimui ir derėjimui.

Jeigu tik įmanoma, naudokite šiltą vandenį. Tai ypač svarbu šilumą mėgstantiems augalams ir tiems, kurie turi paviršinę šaknų sistemą (pomidorai, agurkai, pipirai, baklažanai). Jeigu šilto vandens nėra, šaltą pilti reikia nedidele srove ir tik antroje dienos pusėje, ant dirvožemio aplink augalus (ne ant lapų ir ne arti šaknų). Pereidamas per šiltą dirvožemį vanduo sušils.

Lietaus vanduo

Laikoma, kad lietaus vanduo pats naudingiausias laistymui, tačiau tai netiesa, nes šiuolaikinė ekologinė sistema nėra pati geriausia. Jeigu lietaus seniai nebuvo arba dega durpynai, lietaus vandens laistymui naudoti negalima – toks vanduo nuplaus nuo stogo visas kenksmingas medžiagas ir prisisotins metalų ir fenolių. Negana to, net jeigu lietus užsitęsė, pirmą pusvalandį jo rinkti nederėtų – tegul jis iš pradžių nuo stogo nuplaus dulkes ir suodžius.

Nereiktų pasikliauti vien lietumi. Jeigu norite patikrinti, ar augalai gavo pakankamai lietaus vandens, galite pasinaudoti lietaus matuokliu (jis parduodamas sodo reikmenų parduotuvėse) arba pasigaminti tokį prietaisą patys. Pats elementariausias – tuščias butelis, į kurį įstatome piltuvėlį.

Tokią konstrukciją reikia įkasti į žemę taip, kad piltuvėlio kraštai būtų sulig žeme. Paskaičiuojame piltuvėlio plotą kvadratiniais metrais (piltuvėlio skersmuo, išreikštas metrais, pakeliamas kvadratu ir padauginamas iš „π“), po lietaus pamatuojame butelyje esančio vandens kiekį ir štai rezultatas: vandens litrai vienam kvadratiniam metrui. Geras lietus, kaip ir geras laistymas – ne mažiau penkių litrų kvadratiniam metrui.

Neverta spręsti apie būtinybę laistyti pagal viršutinį dirvožemio sluoksnį. Reikia kasti žemę iki 8-10 centimetrų gylio ir tik tada, jeigu ten sausa, reikia laistyti.