Kelerių metų vaikui jau galima duoti naudotis išmaniuoju telefonu ar planšete? Kokią įtaką raidai daro išmaniosios technologijos? Į ką turėtų atkreipti dėmesį tėvai? Apie tai pasakoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Minialgienė.
Pasijunta nelaimingi
Realus gyvenimas nėra toks, koks regimas išmaniųjų telefonų ar kompiuterių ekranuose. Dėl to ryškėja problema, kad prilipusiems prie šių įrenginių vaikams tampa sunkiau susikaupti, išsėdėti darželio užsiėmimuose ar pamokose. Jie nebeišmoksta koncentruotis į paprastus dalykus, sutelkti dėmesį į mokytojo aiškinimą, pristinga kantrybės nuosekliai dirbti.
Tokių vaikų nuotaika svyruoja, jie tampa neramūs, pradeda jaustis nelaimingi. O vos tik mažylis ar paauglys gauna į rankas išmanųjį įrenginį, pasikrauna jo „elementai“, jis tarsi atgyja, aplanko euforinė būsena.
Įjunkimas į moderniąsias technologijas neigiamai veikia vaiko fantaziją, kūrybingumą, imlumą, smalsumą – dažnai jis nebežino, ką gali pats sukurti, neberanda, kuo užsiimti, kai po ranka neturi išmaniojo telefono.
Tai paveikia kalbos raidą. Pavyzdžiui, žaidimuose vaikui pakanka internetinių trumpinių, todėl nelavėja žodynas. Taip yra blokuojamos neuroninės jungtys.
Iki priklausomybės – vienas žingsnis
Nors išmanusis telefonas į vaiko rankas pirmiausiai įduodamas kaip saugumo priemonė, skirta ryšiui su tėvais palaikyti, nuo būtino naudojimosi juo iki priklausomybės – tik vienas žingsnis. Dabar tai yra išties didžiulė problema.
Aišku, galima būtų parinkti paprastesnį, mažiau funkcijų ir bereikalingų dirgiklių turintį aparatą. Tačiau kai bendraamžiai giriasi moderniais aparatais, gali atsirasti nepritapimo, patyčių problema. Čia jau iškyla klausimas apie vaiko sąmoningumo, pamatinių vertybių ugdymą.
Amžius priklausomybei nuo išmaniųjų technologijų neturi lemiamos reikšmės. Virtualioje realybėje gali gyventi ir nebūti tėvų sukontroliuojamas tiek prailgintoje grupėje sėdintis pradinukas, tiek po pamokų namie laiką vienas leidžiantis paauglys.
Dėl kompiuterio puola ir tėvus
Esant tokiai priklausomybei ilgainiui gali formuotis ir elgesio sutrikimai. Tai ryškiau pasireiškia jau vyresnėse klasėse: praleidžiamos pamokos, meluojama tėvams. Vaikai tampa spontaniški, impulsyvūs. Yra buvę tokių atvejų, kai atžalos puldavo mušti savo gimdytojus, kadangi per ilgai įsijunginėja kompiuteris.
Jeigu tėvai domisi vaiku, tikrai pastebės jo dirglumą, apatiją, niurzgėjimą, miego sutrikimus, nenorą ateiti kartu valgyti, užsiimti bendra veikla, užsidarymą savo kambaryje.
Tačiau tokios problemos mažiau kamuoja užklasinėje veikloje dalyvaujančius vaikus, kai namie yra sutartos tam tikros taisyklės: ruošiant pamokas, einant miegoti telefonas padedamas atokiai.
Reikia stengtis kontroliuoti
Šiais laikais atskirti vaikus nuo moderniųjų technologijų neišeina ir nereikėtų to daryti. Juo labiau kad jos gali būti naudojamos ir ugdymo tikslais. Tačiau budrumo prarasti nereikėtų, procesas turėtų vykti prižiūrint tėvams. Galima atsirinkti ugdomąsias programas, žaidimus, o laiko kontrolei naudoti įrenginio slaptažodžius.
Nuo kokio amžiaus patariama leisti naudotis išmaniaisiais įrenginiais? Kai vaikas tampa sąmoningesnis – bent jau tikrai ne anksčiau kaip baigus pradines klases. O dabar pradinukai nešiojasi naujausius telefonų aparatus ir jais puikuojasi.
Uždrausti laikinai naudotis šiuolaikinėmis technologijomis galima nebent pastebėjus vaiko elgesio sutrikimus.
