Alyvmedžių yra apie 20 rūšių. Natūraliai veši Afrikoje, Azijoje ir Australijoje.

Žinomiausias yra europinis alyvmedis Olea europea, kuris jau tūkstančius metų auginamas dėl vaisių, iš kurių spaudžiamas aliejus.

Europiniai alyvmedžiai yra puikūs augalai, primanantys šiltas Viduržemio jūros pakrantes. Juos ne tik galima, bet ir reikia karpyti, nes kambariuose auga greitai. Taip suformuosime reikiamo dydžio medelius ar krūmus. Jų pilkšvi, pailgi lapai sušvelnina patalpų linijas ir sukuria žaismingą nuotaiką. Todėl nieko keisto, kad taip norisi juos auginti. Tik šis augalas turi savo charakterį ir prie jo reikia prisitaikyti. Bet susidraugavus jis kaprizų nerodo ir gerai auga.

Gamtoje šie alyvmedžiai yra lėtai augantys ir ilgaamžiai visžaliai medžiai. Kai Ispanijoje ar Italijoje žiūri į dviejų tūkstančių metų senumo individus, tai gėriesi gumbuotais jų kamienais, bet įspūdingo dydžio nematai.

Paprastai derėti alyvmedžiai pradeda nuo 10 metų amžiaus. Lėtai, tikriausiai, jie auga todėl, kad tie regionai yra uolėti, su plonu žemės sluoksniu ir dirvožemis yra skurdus. Bet protingai elgiantis, viską galima pagreitinti.

Norėdami Lietuvoje auginti alyvmedį, žinokime, kad jis žiemos tik uždarose patalpose. Bet kadangi yra kitęs iš Viduržemio jūros pakrančių, kur žiemą temperatūra svyruoja tarp 12 laipsnių šalčio ir šilumos, tai šiltame gyvenamajame kambaryje jį išlaikyti yra sunkoka. Bet galima, jeigu patalpos oras bus apie 16 - 18°C. Žiemoja geriau, negu lauramedis.

Įsigiję alyvmedį pirma pažiūrėkime, kokiame substrate jis pasodintas. Nors ir nereiklus šis augalas pH reikšmei, substratą reikia kruopščiai paruošti. Durpėse tikrai neaugs. Substratas turi sugerti daug drėgmės, bet kartu turi būti pralaidus vandeniui, jame turi būti pakankamai oro. Todėl jį gaminkime iš priemolio, durpių visai nenaudokime. Galime įmaišyti kalkakmenio gabaliukų.

Alyvmedis gerai vešėtų bonsų auginimui naudojamoje akadamoje ar net natūraliame iš molio gaminamame kačių kraike, kuris sušlapęs nesupuola. Skurdžiame substrate alyvmedžiai žaliuoja ir išlieka gyvi. Jeigu jis bus derlingas, tai augs intensyviai ir derės gausiai. Bet vargu ar pas mus užaugs vaisiai. Kad jie sunoktų, prireikia 6 – 8 mėnesių karštos vasaros. O mūsų platumoje žinome, vasaros trumpos ir dienos greitai trumpėja. Todėl auginkime alyvmedžius tiesiog kaip gražius kambarinius augalus.

Norint, kad alyvmedžiai žydėtų, žiemą šie augalai būtinai turi būti laikomi vėsiai – ne šilčiau 12 laipsnių šilumos. Toks yra ramybės periodas. Tiktų net užsandarintas balkonas.

Vasarą šie augalai laistomi reguliariai, ypač derėjimo metu substratas visada turi būti drėgnas. Žiemą laistymas priklauso nuo patalpos temperatūros. Šaltame kambaryje gal reikės palieti tik kelis kartus per žiemą, o šiltame – nuolatos stebėkime. Dėl ilgai užsitęsusio perdžiūvimo numes lapus ir gali žūti. Bet jeigu užmirks, žus dar greičiau.

Sausame patalpų ore jaučiasi puikiai, todėl oro papildomai drėkinti nereikia. Drėgnoje aplinkoje suserga grybinėmis ligomis.

Šviesos šiam augalui niekada nebus per daug. Tik atviroje saulėkaitoje statykime atsargiai - tokioje patalpoje gali sudegti nuo karščio.

Jeigu žiemą laikome šiltame kambaryje (16 - 18°C temperatūroje) būtinai statykime į pačią šviesiausią vietą. O vasarą geriausiai alyvmedžius išnešti į balkoną ar sodą ir ten auginti taip pat šviesioje vietoje. Nuo šviesos kiekio priklauso žydėjimas – jeigu jos truks, nežydės.

Ir dar. Alyvmedžiai mėgsta gaivų orą. Todėl jie taip smagiai jaučiasi lauke. Ir todėl reikia vėdinti patalpų, kuriose auga, orą.

Alyvmedžius dažniausiai jau užaugintus įsigyjame gėlių parduotuvėse. Prieš pirkdami atidžiai apžiūrėkime jų šaknis. Jos turi būti gyvos – šviesios, tvirtos. Augalo su suplyšinėjusiomis ir patamsėjusiomis šaknimis nepirkime, nes jis jau nebegyvas.

Bet alyvmedžius galime ir patys pasidauginti. Nupjaukime subrendusias šakutes ir įšaknydinkime jas neutraliose durpėse arba smėlyje. Taip pat galime sudaiginti iš Pietų parsivežtas šviežias alyvuoges. Tik ne marinuotas.

Taigi sėkmės auginant alyvmedžius. Ir dalinkimės savo patirtimi vieni su kitais.