Pavyzdžiui, Afrikoje motinos mažylius audeklu prisiriša prie savęs. Islamo šalyse ypatingas dėmesys skiriamas gerų poelgių skatinimui. Honkonge jokia mama nepatikės savo mažylio net pačiai geriausiai auklei. Vakarų šalyse manoma, kad vaikams geriau nemiegoti dieną, kad geriau miegotų naktį.
Japonijoje ir Kinijoje vaikai dažniausiai miega su tėvais – tėvai šią metodiką taiko, kad mažylių nekankintų košmarai. Nigerijoje 90 procentų dvimečių moka patys nusiprausti, 75 procentai moka apsipirkti, o 39 procentai moka išsiplauti lėkštę. Amerikoje manoma, kad iki dvejų metų vaikas turi mokėti ridinėti mašinytę su ratukais.
Austrija
Šioje šalyje vaikų auklėjimas yra nevienareikšmiškas. Viena vertus, manoma, kad tėvai austrai – vieni iš griežčiausių pasaulyje. Kita vertus, būtent šioje šalyje vaikų žaislams kasmet išleidžiama pinigų daugiau, nei bet kurioje kitoje Europos šalyje.
JAV
JAV visi rūpesčiai, susiję su vaiku, gula ant jaunos mamos pečių, kuri neskuba grįžti į darbą iš dekreto. Vaikai auklėjami demokratiškai, kantriai. Už bet kokį nusižengimą taikomos tik dviejų rūšių bausmės: pirma – atimamas žaisliukas arba neleidžiama žiūrėti televizoriaus, antra – „poilsio kėdė“.
Jei vaikas kam nors pasakys, kad namuose gavo beržinės košės, tai išgirdęs suaugęs žmogus greičiausiai iškvies policiją. Vaikams suteikiama veiksmų laisvė, mokant juos savarankiškumo. Jau darželyje vaikams sakoma, kad jie turi teisę į savo nuomonę. Su amerikiečiais vaikais dažniau vaikšto tėčiai, o močiučių įtraukimo į vaikų auklėjimą praktiškai nėra.
Kanada
Čia vaikui leidžiama praktiškai viskas. Žodis „ne“ yra draudžiamas, o pagrindinis auklėjimo tikslas – kūrybingumo ir vidinės laisvės ugdymas. Ribų nėra praktiškai niekur: jokio griežto režimo, reikalavimų, disciplinos. Visi – ir vaikai, ir suaugusieji – nori tiesiog mėgautis gyvenimu.
Vietnamas
Nuo mažų dienų vaikai auga praktiškai patys, gatvėje, socialinių ir kitų įgūdžių mokydamiesi iš savo bendraamžių ar vyresnių vaikų. Bet kiekvienas vaikas turi savo „gėrio ir blogio“ kriterijus: reikia stengtis, kad elgesys nenuliūdintų tėvų.
Alžyras
Sparčiai augant gyventojų skaičiui, valstybė buvo priversta prisiimti didelę dalį rūpesčių, auklėjant jaunąją kartą – tėvams tenka daug dirbti, kad aprūpintų šeimą. Todėl vaikų auklėjimu daugiau rūpinasi mokytojai, auklėtojai ir įvairių sporto šakų treneriai.
Anglija
Ši šalis pagarsėjusi griežtais auklėjimo metodais. Mažojo anglo vaikystė kupina įvairiausių reikalavimų, kurių tikslas – suformuoti tradicinius angliškus įpročius, požiūrį, charakterio bruožus ir elgesio modelį. Nuo mažų dienų vaikai mokomi kontroliuoti savo emocijas. Vidutinis jaunos mamos amžius – 35-40 metai.
Anglės mamos dažnai naudojasi auklių paslaugomis. Vaikai nuo mažų dienų keliauja su tėvais į kavines, kiną, parduotuves ir kitas visuomenines vietas, tad greit adaptuojasi prie aplinkos. Vaikus anglai dažnai giria, manydami, kad tai stiprina jų savivertę ir pasitikėjimą savimi. Dar vienas išskirtinumas – anglės mamos neturi teisės sakyti pastabų svetimam vaikui.
Airija
Vaikai šioje šalyje labai mylimi. Net jei mažylis kažką sudaužo parduotuvėje, niekas jo už tai nebars – greičiausiai, mandagiai pasiteiraus, ar jis neišsigando. Nepaisant to, kad moterys Airijoje dažniausiai gimdo sulaukusios gana brandaus amžiaus, vaikų šeimose daug – dažniausiai keturi ar penki. Įdomu tai, kad šioje šalyje visiškai nėra vaikų namų – kiekvienam vaikui visada surandama šeima.
Prancūzija
Prancūzų šeimos tokios tvirtos, kad vaikai neskuba atsiskirti nuo tėvų ir ramiausiai gyvena kartu su jais iki trisdešimties metų. Prancūzė mama visiškai racionaliai paskirsto savo laiką, kad jo užtektų darbui, pomėgiams, vyrui ir vaikams. Vaikas anksti leidžiamas į darželį, nes mama grįžta į darbą. Prancūzų vaikas toli gražu ne visada būna savo artimųjų dėmesio centre, jis anksti išmoksta užimti pats save, užauga savarankiškas, greit suauga. Seneliai ir močiutės anūkų auklėjimu neužsiima.
Belgija
Vaikai nuo ankstyvo amžiaus mokomi būti visuomenės dalimi: jau nuo 2,5 metų mažyliai lanko mokyklą. Klasėje dėsto vienas mokytojas, kuris nuolat dirba su vaikais. Jis juos moko būti tvarkingais, draugauti, padėti vienas kitam, pagarbiai elgtis su bendraamžiais.
Italija
Šeima Italijoje yra šventa, tai – klanas. Vaikams viskas leidžiama, jie auklėjami be jokios sistemos, bet tuo pačiu labai kontroliuojami, todėl užauga tokie pat ekspresyvūs ir nesivaldantys kaip ir jų tėvai. Šioje šalyje vaikas visų pirma yra vaikas, tad jei jis yra aktyvus, išdykauja, stovi ant galvos, daro ką nori, tėvai niekada už tai jo nebaudžia.
Nyderlandai
„Vaikai turi augti laisvi“ – tai pagrindinė šios šalies taisyklė. Vaikams leidžiama absoliučiai viskas, kas nekenkia jų gyvybei ir sveikatai. Jie gali nuo ryto iki vakaro statyti, griauti, lakstyti ir triukšmauti – niekas nepasakys nė žodžio. Mokymosi procesas taip pat turi būti džiugus ir malonus. Į mokyklą vaikai eina praktiškai tuščiomis rankomis – pasiima tik sumuštinių, o visus būtinus reikmenis ir priemones jie gauna per pamokas.
Ispanija
Ispanai mėgsta pasakoti apie savo vaikus, žavisi jais, dovanoja jiems dovanas įvairiomis progomis ir visai be jų. Kartais pasitaiko pykčio proveržių, nukreiptų prieš vaiką, bet jie trunka neilgai, ir baigiasi stipriais apsikabinimais, bučiniais ir atsiprašymais. Vaikai neužauga egoistiški ir išlepinti, nes jiems aiškinamos gėrio ir blogio sąvokos, blogo elgesio pasekmės, jie mokomi, kaip elgtis su kitais žmonėmis.
Kuba
Vaiką auklėja mama arba močiutė, o jei visi užimti, egzistuoja daug valstybinių darželių. O štai auklės samdomos labai retai. Mergaitės nuo mažų dienų mokomos ūkio darbų ir padėti namuose. Berniukas privalo augti stiprus ir drąsus, jo paskirtis gyvenime – būti vyru. Apskritai šeimoje vyrauja pasitikėjimas, mažieji kubiečiai paprastai neturi jokių paslapčių nuo savo tėvų.
Vokietija
Vokiečiai mano, kad vaikų susilaukti geriausia po trisdešimties metų, kai jau įsitvirtina karjeros srityje. Paprastai dar iki vaiko gimimo susiranda auklę, nors Vokietijoje vaikai iki trejų metų auginami namuose. Kai paauga, vaikai kartą per savaitę lanko „žaidimų grupę“, kur mokosi bendrauti su bendraamžiais. Po to jie pradeda lankyti vaikų darželį. Vaikų auklėjimą Vokietijoje geriausiai apibūdina žodžiai „apsauga“ ir „saugumas“. Nuo vaikystės maži vaikai mokomi, kad jų niekas negali skriausti, mušti, bausti ar ant jų rėkti.
Švedija
Švedai labai neigiamai vertina fizines bausmes, net jei vaikas prasikalto. Vaikai nuo ankstyvo amžiaus žino apie savo neliečiamumo teisę. Vis dėlto švedų šeimose egzistuoja tam tikri apribojimai ir griežtumas, nes manoma, kad pernelyg išlepintas vaikas, kuriam viskas leidžiama, užauga nelaimingas. Bet jei tėvai kažką draudžia savo vaikui, jie privalo paaiškinti, kodėl, ir išklausyti jo argumentus ir nuomonę.
Tailandas
„Geriausia mokytoja – asmeninė patirtis“. Tėvai nesiekia apsaugoti vaiko nuo kritimų, mėlynių ar kitų nemalonumų: pats atsikels ir bėgs toliau. Žinoma, jie informuoja mažylį, kad kai kurie dalykai yra pavojingi, o kai kurie – nederami, bet galutinį pasirinkimą palieka vaikui.
Graikija
Graikiškas auklėjimas kažkuo primena itališką. Graikai tėvai turi savo taisykles: vaikas visada turi būti pamaitintas, permaitintas, ir net nupenėtas. Tad apkūnus graikų mažylis su maistu rankose – gana paplitęs reiškinys. Dar viena išskirtinė graikų šeimų ypatybė – mamos lepina sūnus, o tėčiai išpildo bet kokį savo dukrų kaprizą. Beje, toks požiūris išlieka, net kai suaugusios atžalos senokai perkopusios 40-ies metų slenkstį.
Japonija
Japonijoje auklėjimas priklauso nuo vaiko amžiaus. Iki 5 metų mažylis gali daryti viską, ko tik širdis geidžia. Nuo 5 iki 15-os su vaiku priimta elgtis praktiškai kaip su vergu. Šiuo laikotarpiu bet koks tėvų žodis vaikui – įstatymas. Užtat nuo 15-os metų su paaugliu elgiamasi kaip su lygiu, jis vertinamas kaip savarankiška asmenybė, verta pagarbos.
Japonų tėvai niekada nepakels balso, juolab rankos prieš vaiką. Japonų mažylis žino, kad visada bus pagarbiai išklausytas, prireikus jis sulauks pagalbos. Japonai tėvai niekada neauklėja vaikų prie kitų žmonių. Jie sako vaikams pastabas, bet tik kai lieka su juo vienumoje ir kaip manom ramiau.
Kinija
Kadangi kinai neturi galimybės turėti daugiau nei vieną vaiką, ir mergaites, ir berniukus jie auklėja praktiškai vienodai. Statistinėje kinų šeimoje dažniausiai nėra skirstymo į moteriškus ir vyriškus darbus ir pareigas. Be to, dauguma kinų vaikų yra itin mandagūs, pasižymi geromis manieromis. Vaikai nuo ankstyvo amžiaus atiduodami į vaikų darželius ar lopšelius (kartais net nuo trijų mėnesių), kuriuose gyvena pagal kolektyvo taisykles ir turi laikytis priimtų normų. Vaikas nuo lopšio mokomas nuolankumo. Kinai negaili nei lėšų, nei jėgų įvairiapusės vaiko raidos skatinimui.
Danija
Danų vaikai auga laisvės ir lygiateisiškumo atmosferoje. Nuo ankstyvo amžiaus vaikas yra visateisis šeimos narys, turintis savo nuomonę ir dalyvaujantis sprendžiant praktiškai visus klausimus. Pagrindinis auklėjimo būdas, kurį taiko tėvai ir auklėtojai – žaidimas, todėl vaikų darželiai aprūpinti viskuo, ko reikia pačioms įvairiausioms žaidimų programoms.
