Taip Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Visa apimanti ergonomika“, organizuotos biuro baldų gamybos ir projektavimo įmonių grupės „Ergolain“, metu sakė ergonomikos ekspertė iš Vokietijos Dorota Schmitt.
Sėdėjimas tiesiai – mitas
„Vokietija, iš kurios aš atvykau, yra biurokratų šalis, mėgstanti normomis aprašyti viską. XX amžiaus pabaigoje biurokratai norėjo taip pasielgti ir su ergonomika. Nutarta, kad turi būti sukurtas rekomenduotinas biuro kėdės standartas pagal standartinį žmogų. Tačiau problema kilo jau apibrėžiant, kas yra standartinis žmogus, ir galiausiai idėja žlugo. Žmonės yra skirtingi, ir, jei kėdė yra nejudri, ji tiesiog negali tikti visiems“, – sakė D. Schmitt, konferencijoje atstovavusi Vokietijos unikalių ergonomiškų kėdžių gamintojai „Aeris“.
Ekspertė pažymėjo, kad pačioms didžiausioms pasaulinėms biuro kėdžių gamintojoms, mėgstančioms standartus ir masinę produkciją, toks požiūris neatrodo patrauklus. Pasak D. Schmitt, jos nenori investuoti į tyrimus ir naujų kėdžių projektavimą, todėl stengiasi įtikinti visuomenę, kad sėdint būtina griežtai laikytis taisyklių, pavyzdžiui, visada sėdėti nugarą laikant 90 laipsnių kampu.
„Dažnai girdime, kad nesvarbu, ant kokio baldo sėdime, svarbiausia sėdėti tiesiai ir įprasta kėdė mums tiks. Bet pabandę taip išbūti bent pusvalandį nekeisdami pozicijos pamatysite, kad ne taip lengva – juk dirbant neįmanoma visą laiką aktyviai sutelkti dėmesio į sėdėseną. Be to, ilgalaikis raumenų nejudrumas gali būti ne tik nenaudingas, bet ir kenksmingas“, – sakė D. Schmitt.
Kūnui naudingiausias – aktyvus sėdėjimas
Ekspertė iš Vokietijos taip pat pabrėžė, kad svarbu ne tik judesių kiekis, bet ir kokybė. Anot D. Schmitt, kitas kraštutinumas, į kurį dabar nukrypsta kai kurie gamintojai – kėdės, dirbtinai skatinančios bet kokį ant jų sėdinčio asmens judėjimą. Kartais į tokių kėdžių sėdimąją dalį įdiegiami motorai, kurių dėka jos nuolat vibruoja, kartu skatindamos judėti ir ant jos sėdintį žmogų.
„Tai gali pasirodyti linksma, tačiau nėra naudinga. Kėdės turi būti intuityvios ir natūraliai prisitaikančios prie žmogaus judesių, o ne pačios skatinti jį elgtis vienaip ar kitaip. Jos neturi įpareigoti sėdėti tam tikroje padėtyje, nes visi žmonės yra skirtingi. Be to, ilgas sėdėjimas ta pačia poza kenkia raumenims ir gali netgi tapti skausmingu. Todėl fizioterapeutų ir kitų sričių medikų konsultacijos kuriant kėdes yra labai svarbu“, – sakė D. Schmitt.
Vokietė pažymėjo, kad ergonomiška kėdė turi sudaryti galimybę ant jos sėdėti pasvirus į priekį, judėti tiek kairės-dešinės, tiek priekio-galo ašyse, ir, svarbiausia, prisitaikyti prie ant jos sėdinčio asmens kūno natūralaus judėjimo. Tuomet, pasak jos, biuro darbuotojas natūraliai atsidurs tuo metu jam patogiausioje padėtyje, o vėliau, kai ateis laikas – ją pakeis, net apie tai nepagalvodamas. Tai D. Schmitt pavadino „aktyviu sėdėjimu“.
Prisitaikanti kėdė skatina judėti
Dar vienas svarbus bruožas, kuriuo, pasak D. Schmitt, turi pasižymėti ergonomiškos kėdės – galimybė pakelti kėdę tiek, kad kurį laiką būtų galima dirbti stovint. Tai labai sveika organizmui ir yra geriau negu vien tik sėdėjimas, pabrėžė ekspertė.
„Visus šiuos aspektus sujungę turėsime ergonomišką baldą, kuris prisitaikys prie sėdinčiojo, o ne atvirkščiai. Rekomenduoju pamiršti senąsias statiško sėdėjimo 90 laipsnių kampu taisykles ir nebijoti judėti“, – apibendrino ekspertė.
Gydytojas: aktyvaus sėdėjimo kėdžių naudą parodys laikas
Respublikinio sporto medicinos centro traumatologas, Lietuvos olimpinės rinktinės ir „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo gydytojas Tomas Vorobjovas, taip pat dalyvavęs konferencijoje ir skaitęs pranešimą apie ergonomiką ir sveikatą, sakė iš dalies pritariantis D. Schmitt teiginiams apie būtinybę atsižvelgti į skirtingų kūnų poreikius ir per didelį standartų sureikšminimą. Pasak jo, ergonomikos ekspertai turi toliau stengtis kurdami geriausiai įvairiems žmonėms tinkančias kėdes.
„Egzistuoja sėdėjimo padėtys, kuomet raumenys apkraunami mažiau, tačiau teigti, kad jau sukurtas universalus kėdės, kurią rekomenduotų visi gydytojai, standartas, nėra tikslu. Kiekvienas prisitaiko sėdėti, kaip jam patogu, ir siekiant, kad sėdinčiojo raumenynas patirtų kuo mažesnį krūvį, galioja principas, kad kėdė turi prisitaikyti prie kiekvieno žmogaus pozicijos individualiai. Jeigu tikrai viskas būtų taip lengva, kad užtektų sėdėti 90 laipsnių kampu, biurų darbuotojai patirtų mažiau sveikatos problemų negu patiria dabar“, – teigė gydytojas.
Tačiau T. Vorobjovas taip pat pabrėžė, kad nors sprendimų, kurie padėtų žmonėms sėdėti, ieškoti reikia, dar per anksti sakyti, kad būtent aktyvaus sėdėjimo kėdės yra geriausias sprendimas. Pasak jo, problemą D. Schmitt identifikuoja teisingai, bet tik laikas parodys, ar jos atstovaujamos kompanijos siūlomas variantas yra geriausias.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
