Tvarkome augalines atliekas ir nupjauname senus braškių lapus
Vos nutirpus sniegui, kai žemė aplink augalus pradžiuvo, būtina surinkti po žiemos likusius sausus lapus, ūsų, žiedkočių su išdžiūvusiomis uogomis likučius. Nuo savo braškių sodinių pašalinkite visas augalines liekanas: ant galėjo likti ligų sukėlėjų.
Nudžiūvusias liekanas šalinkite atsargiai, kai lauke bus sausa ir saulėta. Atsargiai nupjaukite visus senus lapus, stenkitės nepažeisti jaunų lapelių – augalai po žiemos dar nepakankamai įsišaknijo, juos galima lengvai išrauti.
Būtina pašalinti mulčio likučius, jei jų liko nuo praeitų metų rudens. Taip užtikrinsime, kad šaknis pasiektų saulė – dirva geriau šils ir susidarys palankios sąlygos požeminės augalo dalies augimui. Esant žemai teigiamai temperatūrai šaknų sistema auga intensyviau nei lapai ir užtikrina optimalias sąlygas lapų ir uogų mitybai.
Braškių sodinimas ir persodinimas pavasarį
Pavasarį braškių plantacijoje galite pastebėti nušalusių augalų – ne visi vienodai gerai ištveria žiemą. Ar galima ankstyvą pavasarį persodinti jaunas braškių skroteles? Galima, bet kuo operatyviau. Vėlavimas gali neigiamai paveikti tolesnį augimą: drėgmė iš dirvos greit išgaruos.
Pakilus oro temperatūrai, antžeminės augalų dalys auga greičiau, ir šaknų sistema gali nespėti užtikrinti joms drėgmės, tad augalai ims vysti. Pasistenkite suspėti pasodinti braškes pirmą balandžio mėnesio dekadą. Šis laikotarpis palankus šaknų sistemos augimui, o vegetatyvinė masė kol kas neauga.
Augalai užsiaugins stiprią šaknų sistemą ir be didelių nuostolių galės išmaitinti naujai augančius lapus ir žiedkočius. Kad geriau prigytų, juos galima persodinti su žemėmis. Praėjus maždaug mėnesiui nuo persodinimo būtinai patikrinkite kiekvieną augalą, apžiūrėkite krūmelio centrą.
Pavasarinis braškių apdorojimas nuo ligų ir kenkėjų
Sutvarkę braškių lysves ir pasodinę naujus sodinukus profilaktiškai apdorokite naujus sodinukus nuo grybelinių susirgimų, kurie galėjo pereiti nuo pernykščių augalų. Labiausiai tinka vario turintys fungicidai. Tai sumažins tikimybę augalams užsikrėsti miltlige, dėmėtligėmis, verticilioze.
Žemių purenimas braškių lysvėse
Braškės labai mėgsta išpurentą dirvą. Kai tik žemė aplink augalus kiek pradžiūna ir jau galima dirbti, išpurenkite tarplysvius. Tai padės išsaugoti drėgmę dirvoje, šaknys gaus daugiau deguonies. Tuo pačiu galima pašalinti daugiametes piktžoles.
Pirmasis purenimas anksti pavasarį labai svarbus – dirva šiuo laikotarpiu dėl rudeninio lietaus ir tirpstančio sniego labai suspausta. Jei pavėluosite išpurenti dirvą, rizikuojate gauti daug mažesnį uogų derlių.
Kruopščiai išpurenkite dirvą tarplysviuose iki 10 cm gylio. Prie pat braškių krūmelių giliai purenti negalima, kad nepažeistume šaknų sistemos, kuri yra paviršinė. Purendami atsargiai apkaupkite krūmelius, kad šiuo metu augančios pridėtinės šaknys būtų po žemių sluoksniu.
Purendami tarplysvius pažiūrėkite, ar senųjų krūmų šaknys uždengtos. Jei ne, ant jų būtina užberti daugiau žemių arba atsargiai apkaupti. Dalis jaunų augalų, pasodintų pernai, per žiemą galėjo nugrimzti į žemę. Nuo jų reikėtų nuimti visus pernykščius sudžiūvusius augalus, šiukšles ir išlaisvinti augimo tašką.
Pavasarinis braškių tręšimas
Kai lapai pastebimai paaugę, galima pradėti tręšti. Braškes rekomenduojama tręšti ir organinėmis, ir mineralinėmis trąšomis. Organines trąšas geriau naudoti prieš užveisiant plantaciją, vykdant pagrindinį dirvožemio perkasimą.
Paprastai tręšiama perpuvusiu mėšlu: 5–8 kg vienam kvadratiniam metrui. Jo poveikis trunka 4–5 metus, o braškes vienoje vietoje galima auginti būtent 4 metus, nes auginant ilgiau, ilgainiui uogos būna vis mažesnės.
Jei prieš sodinant braškes dirva buvo gerai pamaitinta organinėmis trąšomis, vėliau pakanka patręšti fosforo trąšomis rudenį ir kalio trąšomis prieš žydėjimą. Azoto turinčiomis trąšomis geriausia tręšti tik pavasarį, pirmą kartą purenant dirvą.
Paprastai iš fosforo trąšų braškėms naudojamas superfosfatas (tręšiama rudenį santykiu 35–55 g vienam kvadratiniam metrui), iš kalio – kalio sulfatas (tręšiama prieš žydėjimą santykiu 25–35 g kvadratiniam metrui), o iš azoto trąšų dažniausiai naudojama amonio salietra (tręšiama anksti pavasarį santykiu 35–45 g vienam kvadratiniam metrui).
Parduotuvėse galima įsigyti specialiai braškėms skirtų mineralinių trąšų. Jose yra būtent šiems augalams subalansuotas maistinių medžiagų rinkinys, todėl tai itin patogu pradedantiesiems sodininkams.
Braškės paprastai tręšiamos sausomis trąšomis, kuriomis prieš purenimą barstomi tarplysviai. Galima palaistyti ir skystomis organinėmis trąšomis. Pavyzdžiui, vištų mėšlo užpilu: užpilkite vištų mėšlą nedideliu vandens kiekiu ir palikite 5–6 paroms, po to šį koncentratą atskieskite santykiu 1:10 ir patręškite apskaičiuodami 3,6–6,0 l vienam kvadratiniam metrui.
Skystų trąšų privalumas – šaknų sistema jas pasisavina maksimaliai greitai. Tręšiant skystomis organinėmis ir azoto trąšomis svarbiausia braškių nepermaitinti.
Antraip vietoj uogų gausime didelę puokštę lapų. Pamėginkite prieš žydėjimą išpurkšti braškes šlapalo tirpalu (25–30 g 10 litrų vandens). Tai padidins jų derlingumą 25 proc. Taip pat prieš žydėjimą veiksminga braškes patręšti tokiu tirpalu: 1 arbatinis šaukštelis kalio sulfato ir 2 valgomieji šaukštai nitroamofoskos 10 litrų vandens. Tirpalo išeiga – 0,5 litro kiekvienam krūmeliui.
Braškių sodinukų mulčiavimas
Po tręšimo ateina laikas mulčiuoti braškių tarplysvius. Tai padaryti būtina ir rekomenduojama kartoti dukart per metus: ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį. Mulčias apsaugo uogas nuo kontakto su žeme, todėl gerokai sumažėja puvinio rizika, išsaugo drėgmę dirvožemyje, neleidžia želti piktžolėms.
Žemė tampa puri ir maistinga, organinis mulčias gerina dirvos mikroorganizmų veiklą. Laistant mulčias sulaiko žemes ir jų neprisitaško ant uogų. Galiausiai, mulčiuotos braškių lysvės atrodo tvarkingai ir išpuoselėtai, o tai irgi svarbu.
Dirvą po braškėmis mulčiuoti galima įvairiais būdais: plėvele (vienmetėse kultūrose), neausta medžiaga, pjuvenomis, smulkintais šiaudais, sausa žole, kompostu, perpuvusiais lapais, pušų spygliais.
Mulčias dirvos paviršiuje dedamas 4–7 cm sluoksniu – ne didesniu, bet ir ne mažesniu: jei mulčio per daug, jis trukdo saulės spinduliams pavasarį sušildyti dirvą. Kuo šiauriau auginamos braškės, tuo plonesnis turi būti mulčio sluoksnis pavasarį, bet jo turi pakakti, kad uogos visada būtų švarios.
Braškių šaknys aktyviai funkcionuoja gerai įšilusioje dirvoje. Todėl vidutinių platumų klimato juostoje, kur pavasarį ir vasaros pradžioje dažnai būna šalta, paplitęs braškių sodinimas naudojant
tamsią plėvelę arba neaustą medžiagą.
Klojamoji agrotekstilė padeda sukaupti dirvoje šilumą, net jei vasara pasitaikė šalta. Svarbu, kad krūmo centre esantis augimo taškas (šerdis) būtų dirvos lygyje. Jei jis bus per aukštai, augalas gali nušalti, o jei per giliai – ims pūti. Mulčiuoti braškes geriausia ankstyvą pavasarį. Reikia suspėti iki to laiko, kol augalai neišleido žiedkočių.
Braškių laistymas pavasarį
Braškės labai mėgsta laistymą. Jei drėgmės lygis dirvožemyje subalansuotas, išauga ne tik derliaus kiekis, bet ir kokybė. Pavasarį nuo to laiko, kai ima augti lapai, iki žydėjimo patyrę sodininkai rekomenduoja braškes purkšti vandeniu – tai skatina lapų augimą. Uogų nokimo laikotarpiu reikia laistyti tik žemę – taškiniu būdu, kai vandens šaltinis atvedamas kiekvienam augalui.
Braškėms ypatingai drėgmės reikia keliais kritiniais laikotarpiais. Pirmuoju – prieš žydėjimą. Jei prieš braškių žydėjimą sausa ir karšta, sodinukus būtina palaistyti. Vėliau laistyti reikia pagal poreikį.
Pageidautina laistyti surinkus prinokusias uogas, kitaip dėl drėgmės pertekliaus ant pernokusių uogų gali atsirasti pilkasis puvinys. Jei braškėms nokstant vyrauja lietingi orai, laistymą reikėtų riboti.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
