Su kiekviena karta vaikų žaislai tampa vis išmanesni, tačiau, specialistų teigimu, jų funkcija kinta mažai. Taip, vargu ar ilgai išlaikysite vaiko dėmesį su pliušiniu meškiuku, tačiau kad ir kokia bebūtų žaislo forma, jis vis dar skirtas pažinti pasaulį. „Anksčiau vienerių–dvejų metų vaikas žaisdavo su, pavyzdžiui, 12 dalių dėlione, dabar jis puikiai geba ir 54 dalis sudėti. Bet pati dėlionė nesikeičia, visi kažkuriuo gyvenimo tarpsniu ją padėlioja“, – pastebi vaikiškų prekių parduotuvių, įsikūrusių sostinės „Ogmios mieste“, atstovai.
Tėvų ir vaikų norai dažnai prasilenkia
Nenustebkite, jei nebeužsidaro vaikų žaidimo kambario durys ir per plyšius veržiasi cypsintys, minkšti ir spalvoti gyvūnėliai, robotukai ir mašinėlės. Jei tenkinate visus vaiko norus, kuriuos formuoja televizija, turėjote pastebėti, kad per pusmetį lentynas papildo bent keletas naujų žaislų, užkariaujančių visų vaikų širdis. Tačiau, pasak parduotuvės „Tavo žaisliukas“ direktoriaus Dainiaus Krasausko, šios mados trumpalaikės.
„Populiariausia tai, ką vaikai pamato reklaminių pertraukų, kurios įterpiamos jų mėgstamiausiuose animaciniuose filmuose, metu. Tokie žaislai mėnesį–du būna populiarūs, tada jų banga vėl nuslūgsta. Anksčiau visos mergaitės ėjo iš proto dėl lėlės barbės. Dabar į ją net nebežiūrima – visi ieško lėlių monstrių, furbių ir pan.“, – teigia parduotuvės vadovas.
Vyro teigimu, į parduotuvę dažniausiai užsuka dviejų tipų tėvai – tie, kurie perka tai, ko nori jie, ir tie, kurių pirkinius diktuoja vaikai.
„Kai tėvai ateina su vaikais, tai abu žiūri į skirtingas puses – vaikas nori to, kas išreklamuota, tėvai to, kas saugiau, skatina kūrybiškumą. Deja, ne visada tėvai atsižvelgia į tai, kas vaikui įdomu – kartais perkama tai, su kuo tėvai patys būtų norėję vaikystėje žaisti, bet ne tai, ko jų atžala prašo. Pavyzdžiui, dėlionės. Berniukas, žinoma, norės su Makvynu, o tėtis perka tą, kurioje pavaizduotas Eifelio bokštas – juk čia gražiau“, – pripažįsta D. Krasauskas.
Tačiau vis daugiau šeimų ieško kompromiso – vos įžengę pro duris leidžia vaikui eiti ir išsirinkti, ko jis nori, o tada diskutuojama, ieškoma visus tenkinančio varianto. Tiesa, dažniau laimi tie žaislai, kurie spalvoti, blizga, turi daugiau funkcijų ar skleidžia garsus.
Žaislas, kurio mados neveikia
Kitos vaikiškų prekių parduotuvės „Baby City“ Vilniaus regiono vadovas Aidas Čepas pastebi, kad žaislų poreikis kyla iš vaikų, tačiau galutinį sprendimą visgi priima tėvai, kuriems svarbiausi kriterijai – kokybė ir kaina.
„Tėvams labai svarbu, kad žaislas būtų ne tik gražus, bet ir atliktų kokią nors funkciją, lavinančią jų vaiką. Taip pat labai populiarūs ir ekologiški žaislai, kurie nekenkia mažiesiems. Tėvai geriau rinksis medines, o ne plastiko kaladėles. Prieš pusantrų metų įvyko lūžis, kai žmonės ėmė masiškai grįžti prie ekologiškos produkcijos – paprastų, medinių, saugių žaislų. Juk pastebėjote, kiek gatvėse padaugėjo medinių paspirtukų. Į tai orientuojasi ir Lietuvos žaislų gamintojai“, – teigia A. Čepas.
Pavasarį aktyvesnė sezoninių žaislų – smėlio reikmenų, vandens pistoletų, dviračių ir pan. – paklausa. Tačiau yra vienas žaislas, kurio rinkos ir laiko dėsniai neveikia.
„Skaičiuojame, kad nuo populiaraus žaislo pasirodymo iki jo „išsisėmimo“ trunka geras pusmetis. 2012 m. buvo labai populiarūs „Beyblade“ žaidimai – visi dėl jų ėjo iš proto. Tačiau po pusmečio pardavimai ėmė kristi, o dabar daug vaikų jo nė nebeatsimena. Produktas nuėjo užmarštin be jokios išliekamosios vertės. Tačiau kad ir kaip keistųsi mados, vienas žaislas savo populiarumo nepraranda niekada. Tai – lego“, – pastebėjo A. Čepas.
Paklaustas, kaip žaislų pardavimus veikia technologijos – išmanieji telefonai, planšetės, kompiuteriai – vyras nusijuokia – fizinio žaislo neišstums niekas.
„Jei būna populiarus kompiuterinis žaidimas, greitai atsiranda ir fiziškai apčiuopiamas žaislas, kuris funkciškai būna daug įdomesnis, paklausesnis. Dabar, pavyzdžiui, populiarus stalo žaidimas „MineCraft“, kuris sukurtas pagal kompiuterinio žaidimo prototipą. Tokie dalykai išlieka ilgiau ir puikiai gali veikti vienas kitą papildydami“, – reziumavo parduotuvės atstovas.
Tėvai žengia koja kojon su vaikais
Tėvams, nerimaujantiems, kodėl neseniai pirktos medinės kaladėlės dulka kampe, o vaiko nepavyksta atplėšti nuo kompiuterio, patarimą turi parduotuvės „Cocone“ vadovė Gustė Pocevičienė. Moters teigimu, pirmiausiai mažo vaiko nereikia pripratinti prie kompiuterio. Antra, jei jau šaukštai po pietų, reikia keisti žaislus.
„Pastebime, kad kol vaikas nebūna susidūręs su kompiuteriu, jam tradiciniai žaidimai įdomūs ir reikalingi. Kai vaikas gauna kompiuterio dozę, jis žaislus ima vertinti visai kitaip, jie jam kelia jau kitokius poreikius. Kažką mažylis gauna ir iš kompiuterio, kažką – iš tradicinių žaislų. Štai, mūsų vyresnėliui yra septyneri. Tradiciniai žaislai jam antrame plane, jis mėgsta pasėdėti prie kompiuterio. Bet yra žaislų, pavyzdžiui, mago rinkinys, kurių nepakeis joks kompiuteris. Vaikas grįžta prie jo, nes kompiuteris nesuteikia pasitikėjimo savimi, nepatenkina smalsumo. Kompiuteris gali papildyti, tačiau tradicinių žaislų iki kokių 13–os metų nepakeičia“, – įsitikinusi G. Pocevičienė.
Į jos valdomą parduotuvę užsuka tie tėvai, kurie nepageidauja, kad vaikas sektų žaislų madas – lentynose nepamatysite pramoginių žaislų. Parduotuvės vadovės teigimu, tai, ko nori vaikai, labai nesikeičia. Taip, kinta forma, dizainas, funkcijų pasirinkimas, tačiau esmė išlieka ta pati. Tiesa, šiuolaikinis vaikas viską perpranta daug greičiau, tad tai, kas prieš penkmetį tiko dviejų metukų vaikui, šiandien jau tiks ir tam, kuris ką tik atšventė pirmąjį gimtadienį. Be to, šiandien modernesni ne tik vaikai, bet ir, žinoma, tėvai.
„Tėvai labai daug žino apie žaislus. Dažnai atrodo, kad jie į parduotuvę jau ateina pasidomėję, kas tinka konkrečiai amžiaus grupei. Bet nepaisant to, kas tinka pagal amžių, žaislus dar galime labai gerai pritaikyti vaiko charakteriui – kad žaislas pabrėžtų vaiko stiprybes ir padėtų užpildyti spragas, kažko naujo išmokytų. Randame tai, kas tiktų ir labiau susimąsčiusiems, ir labai padūkusiems vaikams. Tarkime, jei vaikas labai aktyvus, galbūt jam reikia, priešingai, žaislo, kuris skatintų mąstyti, susikaupti, didintų koncentraciją“, – pabrėžė G. Pocevičienė.
Keičiasi tik forma, nes vaikai dabar gal kiek greičiau suauga, tad tai, kas anksčiau tiko 3–4 metų vaikams, pavyzdžiui, stalo žaidimas, dabar jau tinka dvejų metų vaikui.
Psichologė: iš tinkamai parinkto žaislo „išlošti“ gali ir tėvai
Žaislai vaikams teikia ne vien džiaugsmą, jie yra ir puikios ugdymo(si) priemonės. Pasak vaikų ir paauglių psichologės psichoterapeutės Ramunės Žumbakienės, žaislas vaikui skirtas pažinti pasaulį. Todėl geriausi – kūrybiniai žaislai.
„Kas iš to, jei tėvai nupirks vaikui žaislą, kokio norėjo jie, o ne mažieji, tačiau brangus pirkinys gulės kampe nenaudojamas. Jei žaidimas yra kūrybinis, su vaiku reikia užsiimti, žaisti kartu. Per kūrybinę veiklą tėvai perduoda vaikui savo patirtį. Tokio bendro kūrybinio proceso metu vaikas labiau atsiveria, tai yra puikus bendravimo būdas“, – tikina psichologė, pati auginanti keturis vaikus.
Konsultacijų metu tėvai dažnai skundžiasi, kad jų vaikas nepasakoja nieko apie tai, kaip jam sekasi darželyje.
„Sako, aš jo klausiu, o jis negali papasakoti net to, ką valgė. Bet jei tėvai su tokiu vaiku pažaistų, vaikas savaime atsiskleistų, jis atkartotų tai, kas su juo vyko. Vaikui laikas visai kitaip eina ir diena su pietų miegu atrodo kaip dvi dienos. Kiekvieną dieną jo gyvenime įvyksta daug smulkių dalykų, nutikimų, bet jis jų nesugeba perteikti žodžiu. O per žaidimą tai gaunasi savaime – sužinosite ir vaiko emocinį patyrimą, ir ką jis išmoko, ką sužinojo. Vaikui žaidžiant žaidimą kyla asociacijų: „tas vaikas man šiandien pasakojo tą ir tą“ arba „ar tu žinai, kas vakar nutiko?“. Tai dalykai, kuriuos vaikas būtų pamiršęs, jei jo būtų paklausę tiesiai šviesiai“, – pataria R. Žumbakienė.
Didesni, brangesni žaislai gali būti naudojami kaip motyvacinė priemonė ir turėtų būti perkami tik esant progai. Paklausta, ką daryti, jei vaiką domina ne žaislai, o kompiuteris, specialistė pažymi – lenk medį, kol jaunas.
„Tėvai vaikui nuo mažens turi neduoti nei televizijos pultelio, nei savo telefono. Kai vaikas rankose turi tokį daiktą, jis nezirzia, nieko neprašo. Tėvai nepastebi, kaip vaiką pripratina prie šių daiktų nuo pat ankstyvos vaikystės. Pažiūrėkite, kas vyksta poliklinikoje, prie daktaro kabineto – kas antras mažas, dar nevaikštantis mažylis rankose turi mamos mobilųjį. Tada jis ramus, užsiėmęs, bet prie to pripranta. Tad jei tėvai nenori, kad vaikas žaislus iškeistų į kompiuterį, svarbu nuo mažens rūpintis, kas vaiko rankose. Jei kompiuterį atimsite vėlesniame amžiaus tarpsnyje, vaikas prieštaraus, klaus „ką aš blogo padariau, ar tu manęs nemyli?“, – pabrėžė psichologė psichoterapeutė.
Užsukę į žaislų parduotuvę neretai pasimeta ir visko matę tėvai – skirtingų formų, spalvų ir pavadinimų gausa verčia priimti kuo greitesnį sprendimą ir sprukti lauk. Tačiau, psichologės teigimu, žaislą reikia rinktis atsakingai.
„Pagrindinis kriterijus – žaislo saugumas. Svarbu atkreipti dėmesį, iš ko žaislas sudarytas, kokios ir kiek detalių, kiek aštrių kampų ir panašiai. Labai svarbi žaislo kokybė. Tada jau reikia žiūrėti, kuo vaikas žaidžia, kas jį domina, ar jis didins kažkokio konkretaus žaislo kolekciją, ar ne. Tai vėl yra komunikacija su vaiku. Vaiko reikia paklausti, kodėl jis nori vieno ar kito žaislo ir paprašyti pasakyti bent dvi priežastis, argumentus“, – patarė specialistė.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
